Lietuva formuoja ilgalaikę kryptį dirbtinio intelekto (DI) plėtrai – Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė 2026–2035 metų nacionalines DI strategines gaires, kuriomis siekiama sukurti koordinuotą, visos šalies mastu veikiančią dirbtinio intelekto ekosistemą. Strategija žymi laukiamą pokytį: nuo pavienių iniciatyvų pereinama prie sistemingo DI diegimo valstybės, verslo, mokslo ir visuomenės lygmenimis.
Dokumente akcentuojama ambicija, kad Lietuva taptų ne tik pažangių DI sprendimų naudotoja, bet ir jų kūrėja bei eksportuotoja. Skaičiuojama, jog sėkmingas gairių įgyvendinimas per dešimtmetį galėtų sukurti apie 10 mlrd. eurų vertės pridėtinę naudą šalies ekonomikai.
Keturi strateginiai ramsčiai
Nacionalinės gairės grindžiamos keturiomis pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji – žmonių įgalinimas ir DI kompetencijų stiprinimas. Joje numatyta, kad dirbtinis intelektas bus integruojamas ne tik į aukštąsias technologijas, bet ir į platesnį darbo rinkos bei regionų vystymą. Tai apima specialistų rengimą, perkvalifikavimą ir galimybių sudarymą aukštos kvalifikacijos talentams dirbti visoje Lietuvoje, o ne tik didžiuosiuose miestuose.
Antroji kryptis sutelkta į technologinę infrastruktūrą ir duomenis, kurie laikomi esminiu DI proveržio pagrindu. Numatyta plėtoti valstybės debesijos sprendimus, aukštos spartos skaičiavimo pajėgumus, bendrus duomenų modelius bei sertifikuotus duomenų rinkinius. Tai turėtų paspartinti DI taikymą viešajame sektoriuje, moksliniuose tyrimuose ir versle, kartu didinant valstybės skaitmeninį atsparumą.
DI – visuomenės ir valstybės stiprinimo įrankis
Trečioji strateginė kryptis orientuota į DI naudojimą visuomenės labui. Dokumente pabrėžiama žmogaus teisių, saugumo ir patikimumo svarba, taip pat numatoma aktyvesnė valstybės rolė diegiant DI sprendimus viešajame sektoriuje. Tikimasi, kad dirbtinis intelektas padės mažinti administracinę naštą, spartinti viešųjų paslaugų teikimą ir didinti institucijų veiklos efektyvumą bei skaidrumą.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir nacionaliniam saugumui – DI vertinamas kaip priemonė didinti atsparumą dezinformacijai bei prisidėti prie lietuvių kalbos ir kultūrinės tapatybės išsaugojimo sparčiai kintančioje skaitmeninėje aplinkoje.
Ekonomikos augimo katalizatorius
Ketvirtoji gairių kryptis DI tiesiogiai sieja su Lietuvos ekonomikos augimu. Numatyta sudaryti sąlygas, kad įmonės – ypač mažosios ir vidutinės – galėtų greičiau diegti ir komercializuoti DI sprendimus. Tam reikalinga ne tik technologinė bazė, bet ir paklausa, kvalifikuoti darbuotojai bei aiškus teisinis reguliavimas, suderintas su ES Dirbtinio intelekto aktu.
Su 2026–2035 metų Nacionalinėmis DI strateginėmis gairėmis galima susipažinti čia.
Pagal EIMIN inf.
Strategijoje pabrėžiama, kad DI turi tapti kasdieniu verslo efektyvumo didinimo, e. paslaugų tobulinimo ir vidaus procesų automatizavimo įrankiu, o ne tik eksperimentine technologija.
Nuo vizijos – prie įgyvendinimo
Svarbų vaidmenį gairių įgyvendinime atliks Inovacijų agentūra, kuri rengs konkretų veiksmų planą ir padės pereiti nuo strateginių nuostatų prie praktinių sprendimų. Tai turėtų užtikrinti, kad DI Lietuvoje būtų ne tik planuojamas, bet ir realiai kuriamas, testuojamas bei diegiamas.
Ilgalaikėje perspektyvoje nacionalinės DI strateginės gairės gali tapti kertiniu dokumentu, apibrėžiančiu Lietuvos vietą Europos ir pasaulio dirbtinio intelekto žemėlapyje. Jos rodo siekį kurti atsakingą, žmogui naudingą ir ekonominę vertę generuojantį dirbtinį intelektą, kuris būtų integruotas į visas pagrindines šalies vystymosi sritis.