Iki 2030 metų Lietuvos valstybė suskaitmenins visas pagrindines viešąsias paslaugas ir jau dabar daugelį paslaugų perkėlė į elektroninę erdvę, o pagal suskaitmenintas paslaugas esame vieni pažangiausių Europoje.
„Mokesčių deklaravimas yra puikus pavyzdys, kaip technologijos palengvino žmonių kasdienybę. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracija dabar pateikiama per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) vos per kelias minutes. Ši elektroninė paslauga evoliucionavo nuo beveik Excel lentelės iki paslaugos vedlio, kai gyventojui pateikiami jau užpildyti duomenys, jis turi atsakyti tik į kelis klausimus, todėl net ir mažiau patyrę naudotojai gali pateikti deklaraciją be streso“, - pasakoja Valstybinės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) direktoriaus pavaduotojas Arminas Rakauskas.
Juridinių asmenų steigimas taip pat yra puikus pavyzdys skaitmenizuojant elektroninės valdžios paslaugas Lietuvoje.
„Anksčiau reikėdavo vykti į Registrų centrą su popieriniais dokumentais, laukti, kol jie bus patvirtinti, o dabar įmonę, mažąją bendriją ar net asociaciją galima įsteigti per elektroninę „Registrų centro savitarnos“ sistemą“, - sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorius ekspertas Nerijus Urbelionis, mokantis gyventojus, kaip naudotis elektroninėmis valdžios paslaugomis.
Popierinės pažymos ir sertifikatai Lietuvoje jau beveik išnyko.
Anksčiau dėl jų tekdavo važiuoti į savivaldybę ar Registrų centrą, o šiandien viską galima gauti keliais paspaudimais per Elektroninius valdžios vartus ar kitas valstybės informacines sistemas. Bankai ar notarai reikalingas pažymas ar duomenis pasiekia tiesiogiai elektroninėse sistemose. Tai ne tik taupo laiką, bet ir mažina biurokratiją bei klaidų tikimybę“, - primena „Prisijungusi Lietuva“ atstovas.
Kitas skaitmenizavimo pavyzdys – elektroninė receptų sistema (e. sveikata). Popierinių receptų mūsų šalyje praktiškai nebėra nuo 2020 metų. Visi receptai išrašomi tik elektroniniu būdu per e. sveikatos sistemą, o vaistinėse jie matomi nustačius asmens tapatybę. Dėl to nebereikia saugoti popierini lapelių, mažėja klaidų, duomenys pasiekiami visiems gydytojams, o gyventojai visada gali prisijungti ir matyti savo ligos istoriją, receptus ir siuntimus.
Socialinių išmokų ir pensijų išmokėjimo procesas taip pat tapo visiškai skaitmeninis.
„Dalis žmonių anksčiau dar gaudavo pinigus grynaisiais per paštą, o šiandien beveik viskas vyksta elektroniniu būdu – prašymai teikiami internetu, o išmokos pervedamos tiesiai į banko sąskaitas. Tai užtikrina saugumą, patogumą ir greitesnį procesą“, - naudotis visomis šiomis paslaugomis gyventojus moko „Prisijungusi Lietuva“ lektorius ekspertas N. Urbelionis.
Jis papildo, kad visos registracijos paslaugos – nuo pasų ir vairuotojo pažymėjimų iki leidimų – šiandien Lietuvoje taip pat skaitmenizuotos.
„Norėdami gauti dokumentą, registruojamės internetu, o gyvai atvykti reikia tik jo atsiimti, ir tai galima atsisiųsti į paštomatą. Tai leidžia institucijoms aptarnauti daugiau žmonių per trumpesnį laiką, o gyventojams – planuoti savo dieną be bereikalingo laukimo“, – naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis skatina ir moko N. Urbelionis.
Skaitmenizacija visiškai pakeitė ir viešuosius pirkimus bei konkursus – popierinės paraiškos jau senokai tapo praeitimi. Visa procedūra vyksta per elektronines sistemas, kurios užtikrina skaidrumą ir konkurencingumą.
„Net bibliotekų paslaugos tapo patogiai prieinamos internetu. Leidinius galima rezervuoti ar skaityti skaitmeniniu formatu. Ir, žinoma, bilietai bei leidimai. Niekas nebeieško popierinio bilieto – viskas pasiekiama mobiliosiose programėlėse ir svetainėse. Kelionės, koncertai, parodos – viskas užsakoma vos per kelias sekundes“, - išnaudoti viešąsias paslaugas internetu gyventojus moko N. Urbelionis.
Ko dar nebeliko fizine išraiška, o yra tik elektronine: priėmimas į aukštąsias mokyklas, vaiko gimimo registracija, bedarbio registracija ir darbo paieška per Užimtumo tarnybą. Taip pat kai kurie notariniai sandoriai (įgaliojimai, sutikimai, dokumentų tvirtinimai) atliekami per e. notaro sistemą, naudojant vaizdo ryšį ir elektroninį parašą, o dokumentai įgyja tokią pačią teisinę galią.
Be to, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje jau įsigaliojusi nauja „parašo kultūra“: daug institucijų, pvz. „Sodra“, VMI, Registrų centras, savivaldybės, popierinių parašų nebepriima net sutartyse.
„Skaitmeninės viešosios paslaugos – tai ne tik technologinis patogumas, bet ir modernios, pažangios valstybės ženklas, kuris kasdien taupo laiką, mažina biurokratiją ir kuria patogesnį gyvenimą kiekvienam, nes skaitmenizavus paslaugas viskas yra vienoje vietoje, skaidru, saugu ir patikima, pasiekiama visą parą iš bet kurios vietos. Valstybė daug investuoja į skaitmeninius sprendimus, tad svarbu ir kad gyventojai išmoktų jais naudotis“, - sako VSSA direktoriaus pavaduotojas A. Rakauskas.
Galimybė gauti viešąsias paslaugas „gyvai“ tebelieka žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių yra skaitmeninėje atskirtyje.
Siekiant sumažinti Lietuvos piliečių skaitmeninę atskirtį, iki 2026-ųjų balandžio visose 60-tyje savivaldybių vyks nemokami renginiai apie tai, kaip naudotis valdžios paslaugomis internete. Užsiregistruoti į „Prisijungusi Lietuva“ praktines dirbtuves ir mokymus galima projekto svetainėje www.prisijungusi.lt renginių žemėlapyje pasirinkus savo vietovę.