Lietuvoje vyresnis amžius vis dar yra vienas socialinės ir ekonominės atskirties rizikos veiksnių. Prie to gerokai prisideda ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, susijęs tiek su kliūtimis naudotis e. paslaugomis ir įvairiomis galimybėmis, tiek su socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe. Todėl kiekviena iniciatyva didinanti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą yra labai svarbi ir verta dėmesio, ypač jei ji pritraukia jaunus žmones padėti senjorams. Taip gimė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Informacinės technologijos jungia kartas“, kurio metu jaunuoliai (iki 29 m.) trečiojo amžiaus universitetų klausytojus mokė drąsiau valdyti skaitmenines technologijas ir saugiai elgtis internete. Mokymuose dalyvavo per 100 M. Čoboto trečiojo amžiaus ir Kauno trečiojo amžiaus universitetų klausytojų.
Kodėl jauni žmonės padeda senjorams?
„Mokymus vesti smagu, o bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis įdomu, ypač kai savų senelių nebeturi“, - sako Deividas Jučas, neseniai kolegiją pabaigęs ir viešųjų ryšių srityje dirbantis jaunuolis.
Pasiūlymas mokymus vesti vyresnio amžiaus žmonėms neišgąsdino ir Monikos Savilionytės, jaunos konsultantės IT klausimais. „Nebuvo jokios minties, kad mokymai ne jaunimui, o senjorams. Dirbu su įvairaus amžiaus žmonėmis. Parduodant IT paslaugas neretai trisdešimties ar keturiasdešimties metų klientui reikia aiškinti nuo pradžių pradžios“, - sako ji. Pasiūlymas padėti vyresnio amžiaus žmonėms, jos ne tik neišgąsdino, net privertė susimąstyti, kaip kuo paprasčiau pateikti informaciją. „Pavyzdžiui, puikiai žinau, kas yra debesų kompiuterija, bet jei močiutė paklaus kas tie debesys yra, ką aš jei sakysiu? Įdomu tai, jog supratau, jog šie mokymai didesnis iššūkis man pačiai, nei baimė“, - sako iš Varėnos kilusi Monika.
Tiek noro žinoti, jog pritrūksta mokymų laiko
Įgyvendinant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Informacinės technologijos jungia kartas“, vyresnio amžiaus žmonės trečiojo amžiaus universitetuose Vilniuje ir Kaune mokosi būti saugūs internete, susipažįsta su rizikomis, kaip jas pašalinti, kaip susikurti savo paskyrą internete, kaip debesijoje laikyti slaptažodžius ar kitą informaciją. „Mano užsiėmimuose daugiau buvo teorinių mokymų, pavyzdžiui, kaip atpažinti laišką, kuriame yra virusas, bet užsiminus apie antivirusines programas, senjorai susidomėjo, kaip parsisiųsti ją nemokamai, paprašė tai parodyti praktiškai kompiuteryje. O tuomet žingsnis po žingsnio keliavome ir diegėme programą“, - pasakoja Monika.
Iš Panevėžio r. kilęs jaunasis lektorius Deividas taip pat pastebi, jog labiausiai vyresnio amžiaus žmonės nori įgyti praktinių įgūdžių: kaip naudotis bendravimą lengvinančiomis programėlėmis, kaip bendrauti su savo artimaisiais, dažniau su jais kalbėtis technologijų pagalba, dalintis nuotraukomis ir t.t.
Jaunoji lektorė Monika stengėsi, kad mokymų turinys būtų kuo paprastesnis, gausus gyvenimiškų pavyzdžių. Senjorai stebėjosi pamatę laiško pavyzdį, kuris tariamai atkeliavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau iš tikrųjų tik siuntėjo adreso pabaigoje išaiškėjo, kad tai netikra. Mokymų metu kilo diskusija, jog sunku atpažinti, ar toks laiškas tikras, ar ne. Arba kaip nepaspausti neaiškios nuorodos laiškuose.
Pasiėmė geriausią patirtį
Prieš prasidedant senjorų mokymams, asociacijos „Langas į ateitį“ komanda perdavė savo gerąją patirtį jauniesiems lektoriams, patarė, kaip pasiruošti ir surengti mokymus. Mums beliko pateikti mūsų pačių mintis, temas ir mūsų patirtis, sako jaunieji lektoriai Monika ir Deividas. Pirmojoje sesijoje stipriai jaudinomės: gal senjorams nebus įdomu, negalėsim atsakyti į klausimus. O antroje sesijoje jau atėjome pasikalbėti kaip su draugais.
Didžiausias atradimas - besimokančiųjų žingeidumas, noras daug išmokti, net jei iš pirmo karto nepavyksta, sako Deividas. O Monika pastebi, jog pradžioje turėti išankstiniai nusistatymai tapo nebereikalingi. Besiruošdama galvojo, jog savo saugumo internete tema išgąsdins senjorus. Temoje kalbama apie rizikas, kaip jas pašalinti, kaip valdyti ir tuomet ką galima daryti. „Galvojau, jog būsiu ta piktoji mokytoja, kuri ateis ir sakys: čia blogai, čia blogai, čia nespausti, čia negerai. O mes taip smagiai pabuvome, kaip draugės, močiutės su manimi jau savo slaptažodžiais ėmė dalintis, nors tik ką buvau pakartojusi, kad niekam niekada jų neduotų ir nesakytų“, - juokiasi Monika.
Ypatinga atmosfera
Lektoriai mini, jog nerimavo, kad senjorai nenorės būti mokomi jaunuolių. Tačiau pasirodė, kad ši nuostata klaidinga. Svarbiausia stiprus pasiruošimas, konkrečios temos, daug praktikos ir noras gauti grįžtamąjį ryšį. „Atėjau ne su ta mintimi, kad už senjorus žinau geriau, o su nuostata, kad nors turiu savo patirties, – mes visi esame susidūrę su apgavystėmis, ar mėginimais išvilioti duomenis internete, – bet čia išgirsiu jų istorijas. Tuomet kai nebuvo jokio nurodinėjimo, o lygiavertė diskusija, labai produktyviai praleidome laiką, kurio ne visada ir užtekdavo“, - pastebi Monika.
Įgavo pasitikėjimo savimi
Mokydami senjorus jaunieji lektoriai įgavo drąsos prieš auditoriją. Nors su klientais bendrauja kasdien ir jaučiuosi gerai, bet atsistoti prieš auditoriją, visai kas kita. „Į tave žiūri dešimt žmonių, kurie kažko tikisi. Tikras iššūkis - atsistoti prieš auditoriją, visus girdėti, su visais pabendrauti, visus įtraukti ir gauti grįžtamąjį ryšį. Su klientu truputį lengviau“, - dalinasi Monika.
„Pirmuose mokymuose buvo šešios moterys ir viena jų visiškai su manimi nekalbėjo, visaip bandžiau ją prakalbinti ir niekaip. Galvoju, viskas, jai neįdomu ir toks begalinis jaudulys atsirado, dėl to vieno žmogaus. O pačių mokymų pabaigoje, ji ėmė ir atsivėrė: „žiūrėk, mano slaptažodis toks ...“, - juokiasi Monika.
Kokie skaitmeniniai įgūdžiai svarbūs senjorui šiandien?
Jaunieji lektoriai pastebi, jog pirmiausia svarbu - saugumas internete. Suprasti kas ir kodėl vyksta, kaip nuo to apsisaugoti. Labai naudingos skaitmeninės priemonės, taupančios vyresnio amžiaus žmonių kantrybę ir laiką stovint eilėse sumokėti mokesčius ar sutvarkyti įvairius dokumentus. Verta pažinti elektroninius valdžios vartus, sužinoti kaip registruotis pas gydytoją, kaip nufotografuoti savo gėlę, augalą ir išsiųsti vaikams ar anūkams, juk nusiųsta paprasčiausia nuotrauka artimajam ar bičiuliui suteikia daug laimės, pasitenkinimo, sako Monika.
Ji atsimena, kaip jos močiutė rengdavo darbščių rankų būrelį, kuriame mergaites mokė siuvinėjimo. Ji „Pinterest“ susirasdavo darbelį, gebėdavo jį įsirašyti planšetėje, atsinešti ir parodyti vaikams, kokia bus jų užduotis šiandien. „Tai padėdavo jai būti su technologijomis, būti su žmonėmis, bendrauti. Na kaip tu papasakosi tam jaunam vaikui, kad nori padaryti tokią ar tokią servetėlę, ar darbelį? Visiems giriuosi, kokia kieta buvo mano močiutė ir kiek ji gebėjo padaryti, kaip lengvino sau gyvenimą,“ – sako Monika.
Močiutė ir buvo merginos didžiausia paskata padėti kitiems senjorams užmegzti stipresnę draugystę su technologijomis, nes pasiūlymo mokyti senjorus Monika sulaukė neseniai jos netekus.
Iniciatyvos padeda tobulėti
Visa ši iniciatyva lyg atsakymas, kad nors kartos labai skiriasi ir daug ko vieni apie kitus nesuprantame, kitaip matome dalykus, dialogas kuria stebuklus. Tai, kad vyresni žmonės turi galimybę ateiti į trečiojo amžiaus universitetą ir drauge su jaunimu mokytis, tai ir yra didžiausia paskata tobulėti. „Visas šis projektas vertas susižavėjimo, galėčiau būti jo ambasadorė. Sakyčiau žiūrėkit, ateis jaunas žmogus, viską mintinai moka, parodys kaip čia viskas paprasta“ – juokiasi Monika.
Skaitmeninės technologijos jau yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kuo mažiau naudosi ar kuo daugiau stengsiesi atsiriboti nuo to, tuo labiau sunkinsi sau buitį, kasdienybę ir vis tiek vieną dieną neišvengiamai teks spausti tą mygtuką ir ieškoti kompiuterio ekrane pelės, sako Monika.
„Kaip kažkada keliavo laikraščiai ir žurnalai pas žmones ir visi mokėsi skaityti, taip šiandien ateina skaitmeninis pasaulis ir tiems, kurie nenori mokytis ir tobulėti, galimybių lieka vis mažiau“, - sako Deividas.
Rekomenduotų draugams ir kolegoms
Pasak Deivido, mokymai senjorams yra tokia neįkainojama patirtis. Jam antrina ir Monika, kuri įžvelgia daugybę naudų ne tik senjorams, bet ir jai pačiai: geros emocijos, jaudulys, pasiruošimas. „Dalyvaudama mokymuose, aš labai stipriai dalinausi su savo kolegomis patirtimi, o savo „LinkedIn“ parašiau žinutę apie tai. Kiekvienam rekomenduočiau pabandyti.“
Žiūrėkite Senjorų dienos internete 2022 transliacijas
Jei nesate trečiojo amžiaus universiteto klausytojai ir neturėjote galimybės lapkričio 22-25 dienomis 11 -12 val. prisijungti prie akcijos „Senjorų dienos internete 2022“, kviečiame stebėti transliacijų įrašus https://www.youtube.com/@LangasiAteitiLt/streams.
Šiais metais mokymai ir akcija rengiama įgyvendinant projektą „Informacinės technologijos jungia kartas“, kurį finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projektą vykdo Vilniaus M. Čoboto trečiojo amžiaus universitetas, Kauno trečiojo amžiaus universitetas ir asociacija „Langas į ateitį“.
Nuotrauka © Kauno TAU