Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) apklausė daugiau nei 1 000 darbdavių ir parengė tyrimą, kuriame apžvelgiami pokyčiai 55 šalyse. Ataskaitoje „Darbo vietų ateitis 2025“ nurodyti 10 sparčiausiai augančių ir 10 sparčiausiai mažėjančių profesijų iki 2030 m. Ši informacinė apžvalga pateikia vertingos informacijos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, kad jie galėtų geriau pasirengti šiems pokyčiams.

10 labiausiai mažėjančių darbų

Dalis profesijų patiria didelį nuosmukį dėl technologinės pažangos, paslaugų automatizavimo ir skaitmeninimo. Didžiausia rizika kyla toms profesijoms, kurios apima rankinį duomenų tvarkymą, įprastas administracines užduotis ir pasenusius verslo modelius, priklausančius nuo fizinio kontakto su klientais.

Trys sparčiausiai mažėjančios profesijos yra pašto darbuotojai, bankų pareigūnai ir duomenis perduodantys tarnautojai. Šių pozicijų paklausa sumažėjo dėl sparčios elektroninių ryšių, internetinės bankininkystės ir automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų, kurios gali veiksmingai pakeisti rankinį darbą, plėtros.

Ketvirtoje-šeštoje vietoje yra kasininkai ir bilietų pardavėjai, asistentai ar sekretoriai ir spausdinimo pramonės darbuotojai. Elektroninės prekybos ir savitarnos kasų augimas mažina kasininkų poreikį fizinėse parduotuvėse. Savo ruožtu biuro procesų automatizavimas lemia mažesnę administracijos darbuotojų paklausą, o žiniasklaidos skaitmeninimas lemia spausdinimo sektoriaus nuosmukį.

Buhalteriai, sandėlių darbuotojai, keleivinio transporto darbuotojai ir prekių pardavėjai (pvz., išnešiojamoji prekyba, kioskų pardavimas) užėmė septintą–dešimtą vietas. Apskaitos ir finansinių procesų automatizavimas sumažina darbuotojų poreikį šioje srityje. Logistikos robotizavimas daro poveikį sandėlių darbams, o transporto vadovus palaipsniui keičia skaitmeninės informacinės sistemos. Įprastiniai prekių pardavėjai susiduria su vartotojų perėjimu prie internetinių paslaugų.

10 sparčiausiai augančių darbų

Didžiųjų duomenų specialistai užima pirmąją vietą sparčiausiai augančiose profesijose, po jų eina FinTech inžinieriai ir dirbtinio intelekto bei mašinų mokymosi ekspertai. Šią tendenciją lemia didėjanti didžiųjų duomenų analizės ir tvarkymo paklausa, didėjanti finansinių paslaugų skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto diegimas verslo procesuose.

Ketvirtoje - šeštoje vietoje - programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai, kibernetinio saugumo ekspertai ir duomenų saugyklų specialistai. Jų augimas susijęs su įmonių skaitmenine transformacija, didėjančiomis kibernetinėmis grėsmėmis ir poreikiu veiksmingai valdyti ir analizuoti duomenis.

Septintoje-dešimtoje vietoje tarp sparčiausiai augančių pozicijų yra autonominių ir elektrinių transporto priemonių specialistai, UX / UI dizaineriai, lengvųjų furgonų vairuotojai ir daiktų interneto specialistai. Šių profesijų paklausą veikia sparti elektromobilumo plėtra, didėjanti naudotojo sąsajos dizaino svarba, nuolatinė internetinės prekybos plėtra ir platesnis susietųjų įrenginių naudojimas pramonėje ir namų ūkiuose.

Pasaulio ekonomikos forumas atkreipia dėmesį

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, jei įsivaizduosime, kad pasaulio darbo rinkoje yra 100 žmonių, iki 2030 m. 59 iš jų reikės tolesnio švietimo ir įgūdžių ugdymo. Iš šio skaičiaus 29 gali įgyti naujų įgūdžių tiesiogiai pagal savo dabartinę profesiją, o 19 greičiausiai turės persikvalifikuoti ir pereiti į kitas pareigas savo įmonėje. Tačiau mažai tikėtina, kad 11 darbuotojų turės galimybę persikvalifikuoti, o tai padidins jų nedarbo riziką .

Kokios priemonės gali padėti pertvarkyti darbo rinką?

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, didžiausią potencialą turi tikslinio perkvalifikavimo ir tolesnio mokymo finansavimas ir teikimas – daugiau kaip 50 proc. darbdavių mano, kad šios priemonės yra labai svarbios. Taip pat vis svarbiau modernizuoti švietimo sistemą, kad ji geriau atspindėtų darbo rinkos poreikius ir sustiprintų technologinius ir analitinius įgūdžius. Dar vienas svarbus veiksnys, galintis padėti tiek darbuotojams, tiek įmonėms prisitaikyti prie naujų sąlygų, yra lankstesni darbo teisės aktai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos keisti profesinę veiklą ir skatinamas mišrus darbas.

Teksto autorius: Miloš Moravčík