Savo 2021 m. kalboje apie Europos Sąjungos padėtį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad europiečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių yra svarbiausias prioritetas.

Savo kalboje prezidentė Von der Leyen pabrėžė, kaip svarbu investuoti į skaitmeninius įgūdžius, nes tai yra raktas į trumpalaikį ES atsigavimą ir ilgalaikį klestėjimą. Ateinančiais metais ES planuose numatytas „precedento neturintis“ investicijų į skaitmenines technologijas ir infrastruktūrą, pvz., 5G ir šviesolaidžio technologijas, lygis. Tačiau, norint tobulinti europiečių skaitmenines kompetencijas, reikia atitinkamų investicijų. Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas yra raktas į skaitmeninę transformaciją Europoje, kad ji atspindėtų pagrindines ir bendras Europos vertybes.

Poreikis investuoti į skaitmeninius įgūdžius nėra tik Europos Komisijos idėja: tai ES valstybių narių bendras siekis, kuris atsispindi nacionaliniuose atkūrimo ir atsparumo planuose. Pažymėtina, kad „NextGenerationEU“ skaitmeninis finansavimas greičiausiai viršys pradinį planą 20 proc. Taip ES vienu žingsniu priartėja prie Europos skaitmeninio dešimtmečio tikslų: 80 proc. Europos piliečių suteikti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius ir iki 2030 m. pasiekti 20 mln. IRT sektoriuje dirbančių specialistų.

Bus remiamos naujos pavyzdinės iniciatyvos. ES pastangomis šioje srityje bus susiejami pasaulinio lygio mokslinių tyrimų, projektavimo ir bandymų pajėgumai, pvz., Europos lustų aktas – iniciatyva, kuri atvers kelią naujausiai ES ekosistemai ir sustiprins ES technologinį savarankiškumą.

Skaitmeniniai įgūdžiai jaunajai kartai: bendra Europos vizija, kuri tinka visiems. Viena pagrindinė pirmininkės kalbos dalis buvo skirta jauniems žmonėms ir jų gebėjimui maksimaliai išnaudoti Europos socialinių teisių ramsčio privalumus. Savo kalboje von der Leyen pripažino būtinybę remti tuos, kurie atsidūrė tarp visų spragų ir šiuo metu nesimoko, nedirba ar nesimoko. Naujoji ALMA programa padės jauniems europiečiams įgyti laikinos darbo patirties kitoje ES valstybėje narėje – „įgyti įgūdžių, užmegzti tarpusavio ryšius ir padėti susikurti savo bendrą Europos tapatybę ir viziją“.

2022-uosius Europos Komisija skirs jaunimui, paskelbdama juos „Europos jaunimo metais“ – metais, kuriais siekiama tobulinti jaunosios kartos įgūdžius ir suteikti daugiau galių, ir užtikrinti, kad jie turėtų visas priemones, kurių reikia, kad galėtų kurti savo ateitį Europoje. Skaitmeninių įgūdžių informavimo sistema yra puiki pradžia studentams, norintiems tobulinti arba atnaujinti savo skaitmeninius įgūdžius – nuo ​​mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių iki skaitmeninių įgūdžių išteklių ir profesinio orientavimo.

Kitas aspektas, minimas kaip labai svarbus ES ateičiai, yra kibernetinis saugumas ir kibernetinė gynyba. Tai itin svarbu saugant asmens duomenis, procesus, intelektinę nuosavybę, o vis dažniau – darbui ir asmeniniam gyvenimui.

Komisijos pirmininkės žodžiais, „Turėtume ne tik pasitenkinti kovodami su kibernetine grėsme, bet ir siekti tapti kibernetinio saugumo lyderiais. Tai turėtų būti čia, Europoje, kur kuriamos kibernetinės gynybos priemonės“.

Pavyzdinės iniciatyvos ES lygmeniu, pvz., Europos kibernetinės gynybos politika ir naujas ES kibernetinio atsparumo aktas, sutelks išteklius ir suteiks Europos Sąjungai reikalingą sistemą. Norint pasiekti tikslus, reikės daugiau kibernetinio saugumo ekspertų. Skaitmeninių įgūdžių informavimo sistema jau siūlo įvairias mokymo galimybes, gerąją patirtį, gaires ir daug daugiau su kibernetiniu saugumu susijusio turinio. Šis spalis taip pat yra Europos kibernetinio saugumo mėnuo – kasmetinė kampanija, kurią kartu organizuoja Europos Komisija ir ENISA, ir kuri didina informuotumą apie kibernetinio saugumo praktiką, iššūkius ir sprendimus visose ES valstybėse narėse. Kampanija taip pat siūlo išteklius, mokymus ir patarimus visiems, kaip apsaugoti savo išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitus skaitmeninius įrenginius.