2020 m. gegužės 27 d., reaguodama į precedento neturinčią koronaviruso sukeltą krizę, Europos Komisija pasiūlė laikiną atkūrimo priemonę „NextGenerationEU“, o taip pat tuo tikslu padidinti ilgalaikį 2021–2027 m. ES biudžetą. „NextGenerationEU“ esmė – pagal Atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF) ES valstybėms narėms bus skirta 723,8 mlrd. EUR (ir kaip paskolos, ir kaip dotacijos) ES šalių reformoms ir investicijoms remti.
ES skaitmeninių įgūdžių informavimo sistemos svetainės atskirame skyriuje pateikiama nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų ir pagrindinių ES valstybių narių veiksmų skaitmeninių įgūdžių srityje analizė.
Atkūrimo ir atsparumo priemonė įsigaliojo 2021 m. vasario 19 d. Glaudžiai suderinta su Komisijos ateinančių metų prioritetais, ji finansuos reformas ir investicijas ES šalyse iki 2026 m. Kiekviena ES valstybė narė parengia nacionalinį atkūrimo ir atsparumo planą, kuriame aprašomos reformos ir viešieji investiciniai projektai, kurie planuojami įgyvendinti remiantis RRF. Gaunamas finansavimas priklauso nuo pažymėtų konkrečių langelių: pavyzdžiui, bent 37 proc. plano biudžeto skirti investicijoms dėl klimato kaitos ir užtikrinti, kad bent 20 proc. investicijų būtų remiami skaitmeniniai tikslai (įskaitant skaitmeninius įgūdžius).
ES šalys turėtų oficialiai pateikti savo atkūrimo ir atsparumo planus įprastai iki 2021 m. balandžio 30 d., tačiau tai nėra galutinis terminas. Ši data yra orientacinė, ir Komisija nurodė, kad priims ES valstybių narių planus iki 2022 m. vidurio. Pateikus kiekvieną planą, jis įvertinamas remiantis keliais kriterijais ir paverčiamas teisiškai įpareigojančiais aktais prieš pateikiant jį Europos Vadovų Tarybai. Tai turi įvykti per 2 mėnesius nuo pateikimo datos, o Taryba turi dar 4 savaites priimti ir patvirtinti Komisijos pasiūlymą. Tarybos pritarimas sudaro sąlygas išmokėti 13 proc. išankstinio finansavimo.
Kurios ES šalys planuoja investuoti į skaitmeninius įgūdžius daugiausiai? Investicijos į žmogiškąjį kapitalą (įskaitant pagrindinius ir išplėstinius skaitmeninius įgūdžius) įvairiose ES valstybėse narėse skiriasi. Natūralu, kad kai kurios šalys iškyla kaip lyderės, o kitos seka paskui. Toliau apžvelgiama, kiek kiekvienos šalies plane skiriama išplėstiniams skaitmeniniams įgūdžiams ir palyginama su kitomis šalimis (ir visa ES).
Pirmaujančios šalys. Austrija neabejotinai išleidžia daugiausia IRT įgūdžiams: 4 proc. viso Austrijos atkūrimo ir atsparumo plano biudžeto (apie 138,7 mln. eurų) bus skirta išplėstiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninius mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tai sudaro apie 138,7 mln., o Austrija užima 1 vietą tarp ES valstybių narių (ir gerokai daugiau nei ES vidurkis 1,4 proc. Austrija taip pat daugiau išleidžia žmogiškajam kapitalui: 20 proc. jos skaitmeninio biudžeto skiriama išplėstiniams įgūdžiams, palyginti su 17 proc. ES-27). Prancūzija užima trečią vietą – pagal Prancūzijos atkūrimo planą IRT įgūdžiams išleidžiama tris kartus daugiau nei ES vidurkis: 3,4 proc. (arba 1 325 EUR). Vokietija ir Suomija dalijasi 5 vieta: maždaug 700 mln. iš abiejų šalių planų (nuo 2 iki 2,5 proc. viso biudžeto) skiriama išplėstiniams skaitmeniniams įgūdžiams ir investicijoms į nacionalinius mokslinius tyrimus ir plėtrą. Nuo jų nedaug atsilieka Slovakija, kuri aukštesniems įgūdžiams taip pat planuoja skirti du kartus daugiau, palyginti su ES vidurkiu (2,4 proc. arba apie 152 mln.).
ES vidurkis. Lietuva ir Italija užima 8 ir 9 vietas investuojant į išplėstinius skaitmeninius įgūdžius ir skaitmeninius MTEP. Lietuvos plane tam skirta 36 mln. (arba 1,6 proc. viso biudžeto). Toks pat Italijos indėlis bus skirtas išplėstiniams įgūdžiams (3,005 mln., arba 1,6 proc.) . Čekija skiria 1,5 proc., užimdama 10 vietą tarp ES valstybių narių. Investicijos Ispanijoje ir Latvijoje yra šiek tiek mažesnės nei ES vidurkis: išplėstiniams skaitmeniniams įgūdžiams ir MTEP bus skirta 0,9 proc. Ispanijos biudžeto, o Latvijoje – 0,6 proc. RRP biudžeto (arba 11 mln.).
Atsiliekama nuo ES vidurkio. Kai kurių ES valstybių narių ekonomikos atkūrimo planuose investicijos į išplėstinius skaitmeninius įgūdžius ir skaitmeninius mokslinius tyrimus ir plėtrą yra mažiau prioritetinės. Pavyzdžiui, tam bus skirta mažiau nei 0,5 proc. (apie 10 mln.) iš Slovėnijos RRP biudžeto. Tik 0,6 proc. Liuksemburgo RRP biudžeto (arba apie 0,6 mln. eurų) bus skirta IRT įgūdžiams. Tuo pat metu Liuksemburgas žmogiškajam kapitalui išleidžia 19 proc. viso savo biudžeto (daugiau nei ES vidurkis – 17 proc.). Belgija žmogiškajam kapitalui išleidžia sumą, lygią ES vidurkiui, tačiau išplėstiniams skaitmeniniams įgūdžiams bus skiriama tik 0,8 proc. (arba 18 mln.) iš Belgijos atkūrimo plano biudžeto. Kalbant apie išlaidas skaitmeniniams įgūdžiams, Portugalija yra viena iš prasčiausius balus surinkusių ES valstybių narių (17 vieta Europoje) – investuojama tik 0,3 proc. arba 47 mln. Graikijos ir Kipro planuose nėra aiškiai nurodytas biudžetas, skirtas išplėstiniams skaitmeniniams įgūdžiams.