Neseniai atliktame Eurostato tyrime buvo nagrinėjamos kai kurios pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei didelės įmonės, įdarbindamos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistus, ir kaip tai paveikė ekonomikos augimą ir padėtį šalies darbo rinkoje.
Apklausos rezultatai rodo neigiamą tendenciją: 2019 m. 55 proc. įmonių susidūrė su sunkumais įdarbindamos IRT specialistus. Be to, MVĮ dažniau kilo problemų užpildant laisvas IRT darbo vietas. Tokias priežastis, kaip norinčiųjų įsidarbinti trūkumas, atitinkamos kvalifikacijos nebuvimas ir didesnio atlyginimo lūkesčiai, nurodė ir MVĮ, ir didesnės įmonės. Šios tendencijos paveikė darbo rinką, todėl įdarbinimo procesas tapo sudėtingesnis arba nesėkmingas. Šie pokyčiai ne tik gali paveikti ES valstybių narių konkurencingumą, bet ir tiesiogiai veikia Europos galimybes iki 2030 m. pasiekti 20 mln. IRT specialistų ES tikslą, pateiktą Europos Komisijos Skaitmeninio dešimtmečio komunikate.
Įgūdžių atotrūkio įmonėse įvertinimas
Šie duomenys apie IRT specialistus – statistika apie sunkiai užpildomas laisvas darbo vietas įmonėse buvo renkami vykdant 2020 m. apklausą apie IRT naudojimą ir elektroninę prekybą įmonėse, siekiant kiekybiškai įvertinti ir geriau suprasti esamą įgūdžių trūkumą kai kuriuose pasirinktuose ekonomikos sektoriuose: gamyba; elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; vandens tiekimas; kanalizacijos, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veikla; statyba; didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; transportavimas ir sandėliavimas; turizmas ir apgyvendinimas; informacija ir komunikacija; nekilnojamojo turto veikla; profesinė, mokslinė ir techninė veikla; ir administracinė ir pagalbinė paslaugų veikla (išskyrus „kelionių agentūrų, kelionių organizatorių ir kitas užsakymų paslaugas bei susijusią veiklą“).
Buvo tiriamas įmonių IRT specialistų gebėjimų rinkinys: apklausa buvo orientuota į ES įmones, įdarbinusias įvairių tipų IRT įgūdžių turinčius specialistus, surengusias savo darbuotojams IRT įgūdžių mokymus ir, galiausiai, perdavusias dalį IRT veiklų ar projektų. Eurostato IRT specialistų apibrėžimas šioje konkrečioje apklausoje buvo toks: „darbuotojai, kurie geba kurti, naudoti ir prižiūrėti IRT sistemas ir kurių pagrindinę darbo dalį sudaro IRT“. Šios apklausos tiriami specialistai atlieka pagrindinį vaidmenį verslo procesuose (e. versle) ir komerciniuose sandoriuose, kurie vykdomi elektroniniu būdu (e. prekyboje).
Daugiau nei pusei apklaustų įmonių buvo sunku užpildyti laisvas IRT darbo vietas
Rezultatai pirmiausia rodo tokią situaciją, kad 2020 m. IRT specialistus įdarbino 19 proc. ES įmonių, o didžiausia jų dalis buvo informacijos ir komunikacijos sektoriuje – 72 proc. , toliau eina „profesinės, mokslinės ir techninės veiklos“ (30 proc.), „elektros, dujų, garo, oro kondicionavimo ir vandens tiekimo“ (26 proc.) ir „nekilnojamojo turto“ (23 proc.) sektoriai. Mažiausias IRT specialistus įdarbinusių įmonių santykis tuo laikotarpiu buvo statybų sektoriuje – 8 proc.
Didžiųjų įmonių, kuriose dirba IRT specialistai, procentas (76 proc.) 2020 m. buvo daugiau nei 5 kartus didesnis nei MVĮ, kuriose dirba IRT specialistai (14 proc.): tokią situaciją lemia ir MVĮ sunkumai ieškant tinkamų IRT specialistų. 2020 metais 8 proc. ES įmonių pranešė, kad 2019 metais jos įdarbino arba bandė įdarbinti IRT specialistus, o 5 proc. turėjo sunkumų užpildydami šias laisvas darbo vietas. Be to, 2019 m. 55 proc. įmonių sunkiai užpildė šias laisvas darbo vietas: paraiškų trūkumas, atitinkamos kvalifikacijos ir patirties nebuvimas bei dideli atlyginimo lūkesčiai buvo vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių įdarbinimas tapo sudėtingesnis ir (arba) nesėkmingas. Paskutinis paminėtas veiksnys, - atlyginimo lūkesčiai, taip pat yra vienas svarbesnių elementų, dėl kurio IRT specialistų samdymas MVĮ yra sudėtingesnis, palyginti su didelėmis įmonėmis.
Darbo jėgos mokymas ir užsakomųjų paslaugų teikimas: dvi strategijos, kaip neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos
Darbuotojų mokymas IRT įgūdžių srityje visais lygmenimis taip pat pasirodė esąs keblus MVĮ klausimas, nors tai yra esminė skaitmeninės transformacijos priemonė: 2019 m. 20 proc. ES įmonių surengė mokymus visiems savo darbuotojams, siekdamos patobulinti su IRT susijusius įgūdžius, tarp jų 68 proc. buvo didelės įmonės, o tai buvo daugiau nei keturis kartus daugiau nei mažų įmonių (15 proc.). Įmonių, mokančių IRT specialistus, dalis svyravo nuo 3 proc. statybos įmonių iki 51 proc. informacijos ir komunikacijos sektoriuje. 2019 m. 17 proc. ES įmonių taip pat teikė IRT mokymus „kitiems dirbantiems asmenims“. Visuose ūkio sektoriuose, išskyrus informacijos ir komunikacijos sektorių, įmonių, teikiančių IRT mokymus ne specialistams, dalis buvo didesnė nei IRT specialistų mokymų įmonių dalis. Viena iš įgūdžių trūkumo ir sunkumų samdant kvalifikuotus IRT specialistus pasekmių yra labai didelis iš kitų tiekėjų užsakomų IRT paslaugų procentas, ypač kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Kipre ir Latvijoje, kur IRT užsakomos paslaugos siekia net 84 proc. Įmonių, perkančių savo IRT veiklas, dalis tarp didelių įmonių siekė 81 proc., o mažose įmonėse 2019 m. – 69 proc. Kita vertus, skirtumai tarp skirtingų dydžio klasių įmonių buvo dar didesni lyginant įmonių, turinčių nuosavus IRT funkcijas atliekančius darbuotojus, dalį. Jei 85 proc. didelių įmonių IRT funkcijas atliko savi darbuotojai, tai jų buvo tik 36 proc. mažųjų įmonių.