Šios gairės – tai 2021 m. vasario 16 d. priimtas vidutinės trukmės politikos planavimo dokumentas, apimantis visus ekonomikos sektorius ir nustatantis tikslus bei veiksmų kryptis ekonomikos augimui skatinti ateinantiems septyneriems metams. Už gairių įgyvendinimą atsakinga Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su visomis šakinėmis ministerijomis, kurios yra bendrai atsakingos už gairėse nustatytų užduočių įgyvendinimo užtikrinimą.
Šiose gairėse pripažįstamos sparčiai kintančios darbo rinkos aplinkybės, poreikis darbuotojams nuolat įgyti naujų žinių ir darbdavių poreikis investuoti į technologijų plėtrą ir savo darbuotojų švietimą.
Svarbiausios NĮP gairėse nustatytos veiklos kryptys yra šios.
- Žmogiškojo kapitalo stiprinimas arba konkurencingo ir tvaraus ekonomikos augimo darbo jėgos kūrimas, įskaitant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir universaliųjų įgūdžių skatinimą švietimo sektoriuje.
- Struktūrizuoti verslo aplinką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių eksporto pajėgumų didėjimui, remti esamos infrastruktūros, kurioje daugiausia dėmesio skiriama eksportui ir kuriami didelės pridėtinės vertės produktai ir paslaugos, atnaujinimą.
- Infrastruktūros kūrimas, veiksmingesnis valdymas ir viešosios infrastruktūros stiprinimas, t. y. perėjimas prie ekologiško ekonomikos augimo pasitelkiant skaitmeninius ir novatoriškus gamybos pajėgumų didinimo sprendimus.
- Inovacinių pajėgumų, kuriais remiamos inovacijos, didinimas suteikiant būtinus žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, verslo ir institucinės aplinkos pajėgumus, kad būtų galima pereiti prie didesnės pridėtinės vertės veiklos.
- Užtikrinti galimybes gauti finansavimą, t. y. galimybę gauti finansavimą įmonių plėtrai, be kita ko, ieškant sprendimo, kaip spręsti paslaugų pramonės keliamos rizikos problemą.
Darbuotojų, turinčių tinkamą kvalifikaciją, trūkumas tampa pagrindine Latvijos konkurencingumo problema. Be to, reikia sutelkti dėmesį į COVID-19 poveikio švelninimą, veiksmingai aprūpinti augančius sektorius būtinu žmogiškuoju kapitalu, įgyvendinti prevencinę politiką – nustatyti ir analizuoti tendencijas – kad būtų galima greičiau ir lanksčiau reaguoti į pokyčius ir atitaisymą.
Pagrindiniai uždaviniai, susiję su siūlomos veiksmų eilutės „Žmogiškojo kapitalo stiprinimas“ įgyvendinimu.
- Darbojėgos pasiūlos ir ekonominės paklausos derinimo skatinimas: verslumo rėmimo priemonės Latvijos regionuose didina užimtumą regionuose, didina piliečių judumą ir investicijoms palankios aplinkos kūrimą. IRT sprendimai reikalingi siekiant užtikrinti duomenų apie dabartinę padėtį gavimą ir tvarkymą, veiksmingą pokyčių prognozavimą ir susijusių įstaigų, taip pat kvalifikuotų specialistų, galinčių veiksmingai įgyvendinti šiuos sprendimus ir projektus, bendravimą.
- Aukštos kvalifikacijos specialistų mokymas ir (arba) pritraukimas: tęsiant STEM mokymą mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, rengiant aukštos kvalifikacijos IT specialistus, rengiant aukštos kvalifikacijos vadovus, turinčius įgūdžių valdyti pokyčius, ypač gamybos procesų ir technologijų optimizavimo srityje, toliau remiamos jaunimo iniciatyvos ir projektai technologijų srityje, skatinamas studentų dalyvavimas įmonių inovacijų procesuose.
- Įgyvendinti darbo jėgos mokymo priemones: informacinių ir technologijų (IT) ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas, prisidedant prie našumo ir eksporto pajėgumų, naujų produktų, paslaugų ir technologijų, taip pat netechnologinių inovacijų kūrimo. Tęsti mokymo iniciatyvas, kad darbo jėga būtų aukštos kokybės ir atitiktų realius verslo aplinkos poreikius.
- Parama priešpensinių gyventojų užimtumui: skatinti bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių gyventojų integraciją į darbo rinką.
- Sektorinių įgūdžių fondų vystymas Latvijoje: sektorinis poreikiais grindžiamas suaugusiųjų mokymasis, pirminis informacijos šaltinis „2021–2027 m. švietimo ir įgūdžių ugdymo gairės“.
Vykdant šią veiklą planuojama didinti suaugusiųjų žinių ir įgūdžių gebėjimus ekonomikos vystymuisi būtinuose sektoriuose. Bus skatinamas aukštos kvalifikacijos specialistų mokymas. Bus užtikrintas koordinuotas aukštos kokybės keitimasis informacija tarp veikloje dalyvaujančių institucijų.
Strategy Details
Bendras finansavimas iš nacionalinių, savivaldybių, privačiojo sektoriaus ir Europos išteklių – 2 741 086 857 EUR. 1 veiksmas „Žmoniškojo kapitalo stiprinimas“ – 621 466 391 EUR.
Priimta 2021 m. vasario 16 d.
ES institucijos; Šakinės ministerijos; Sektorių asociacijos; Savivaldybės ir planavimo regionai; Švietimo įstaigos; Mokslo institucijoms; Nevyriausybinės organizacijos; Socialiniai partneriai ir t. t.