Šiandien dirbtinis intelektas (DI) tampa neatsiejama darbo aplinkos dalimi, keisdamas ne tik naudojamas technologijas, bet ir pačių darbuotojų atliekamas užduotis. Todėl organizacijoms vis svarbiau suprasti, kokių kompetencijų reikės ateityje ir kaip pasirengti sparčiai besikeičiančiai darbo rinkai. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaita atskleidžia, kad DI poveikis pirmiausia pasireiškia darbo turinio transformacija, o kartu išryškina naujų įgūdžių, tokių kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir skaitmeninis raštingumas, svarbą.

Šioje Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitoje nagrinėjama, kaip DI įdiegimas keičia darbo vietos užduotis, taigi ir įgūdžius, kurių darbdaviams gali prireikti. Užuot sutelkus dėmesį tik į darbo keitimą, pabrėžiamas darbo organizavimo automatizavimas, didinimas ir pokyčiai. Kadangi įprastos kognityvinės užduotys tampa vis labiau automatizuotos, darbuotojai gali imtis sudėtingesnės veiklos, kuriai reikia analitinio ir kritinio mąstymo, kūrybiško problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo. Skaitmeninis ir duomenų raštingumas taip pat tampa vis svarbesnis, nes darbuotojai vis dažniau sąveikauja su DI grindžiamomis priemonėmis ir sistemomis.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad veiksmingam žmogaus ir DI bendradarbiavimui reikia dalykinių žinių ir gebėjimo interpretuoti, kontekstualizuoti ir prižiūrėti DI išvedinius. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai, įskaitant bendravimą, bendradarbiavimą, empatiją, atsparumą ir lyderystę, tebėra svarbūs, nes DI yra ribotas sudėtingoje žmonių sąveikoje. Rankiniai įgūdžiai veikiami nevienodai: įprastas fizinis darbas gali pablogėti, o patobulinti rankiniai gebėjimai išlieka aktualūs neįprastoms užduotims ir nenuspėjamai aplinkai. Todėl pranešime atkreipiamas dėmesys į labiau į žmogų orientuotą techninių, kognityvinių ir tarpasmeninių gebėjimų derinį.

Tyrime taip pat nustatyta, kad didėja specializuotų techninių DI įgūdžių paklausa, o raštingumas DI srityje pristatomas kaip pamatinis darbuotojų ir piliečių gebėjimas. Joje rekomenduojama DI raštingumą integruoti į švietimą, suaugusiųjų mokymąsi ir mokymą darbo vietoje, kartu atnaujinant mokymo programas, kvalifikacijas, profesinius standartus ir vertinimą. Žvelgiant plačiau, jame raginama daugiau dėmesio skirti gebėjimui prisitaikyti, mokymuisi mokytis, sprendimų priėmimui, atsparumui ir žmogiškajam veiksnumui. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dirbtinio intelekto poveikis priklauso ne tik nuo pačios technologijos, bet ir nuo darbo vietos organizavimo, darbdavių praktikos, švietimo ir darbo rinkos institucijų.

Apibendrinant, DI era ne mažina žmogaus vaidmenį darbo rinkoje, o keičia jo pobūdį. Sėkmingiausios bus tos organizacijos ir darbuotojai, kurie investuos į nuolatinį mokymąsi, gebėjimą prisitaikyti ir efektyvų bendradarbiavimą su DI technologijomis. Ateities darbo vietoje didžiausią vertę kurs ne technologijos pačios savaime, o žmonių gebėjimas jas prasmingai ir atsakingai panaudoti.