Spartūs technologiniai pokyčiai gali nepadėti tenkinti neatidėliotinų socialinių poreikių, o nepaisant didėjančio ryšių prieinamumo, daugelis jaučiasi vieniši ir neturintys balso. Šias įvairias problemas dažnai siūloma spręsti geresniu švietimu. EBPO tyrime „ Trends Shaping Education 2022 “ nagrinėjamos didžiosios tendencijos, darančios poveikį švietimo ateičiai – nuo ankstyvos vaikystės iki mokymosi visą gyvenimą.

Švietimo ateitis turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į pagrindines ekonomines, politines, socialines ir technologines tendencijas, kad švietimas padėtų asmenims tobulėti kaip asmenims, piliečiams ir specialistams. Sudėtingame ir sparčiai kintančiame pasaulyje gali prireikti persvarstyti formaliojo ir savaiminio mokymosi santykį ir iš naujo įsivaizduoti švietimo turinį ir įgyvendinimą. Vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje šios tarpusavyje susijusios ir kintančios tendencijos gali turėti įtakos pačiam žinių ir mokymosi pobūdžiui.

Ataskaita turi penkis skyrius.

1 skyrius. Augimas. Iš jo matyti, kaip dėl ekonomikos augimo milijonai žmonių išsivadavo iš skurdo ir visame pasaulyje pakilo gyvenimo lygis. Vis dėlto, nepaisant didėjančio skurdo, socialinė ir ekonominė nelygybė didėja, o netvarus išteklių naudojimas apsunkina mūsų aplinką. 

2 skyrius. Gyvenimas ir darbas. Joje pabrėžiamas nuo šimtmečio nuolat mažėjantis darbo laikas ir lankstus darbas, pavyzdžiui, darbas ne visą darbo dieną arba nuotolinis darbas. Skaitmeninės technologijos vis labiau padeda mums valdyti savo asmeninį gyvenimą – nuo kasdienių žingsnių stebėjimo iki šventės organizavimo. Namuose šeimos struktūros toliau vystosi, lėtai, bet nuosekliai daroma pažanga siekiant lyčių lygybės. 

3 skyrius. Žinios ir galios. Skaitmeninės technologijos suteikia galimybę naudotis beveik begaliniais duomenimis ir informacija ir suteikia naujų veiksmingų priemonių sprendimams priimti ir problemoms spręsti. Vis dėlto iškilo naujų klausimų, pavyzdžiui, kaip greitai kintančiame kontekste spręsti gausios, kartais melagingos ar klaidinančios informacijos klausimą ir kaip geriausiai sėkmingai sutelkti mūsų kolektyvinį intelektą. 

4 skyrius. Tapatybė ir priklausymas. Globaliame ir skaitmeniniame pasaulyje individualizacija ir pasirinkimas vis labiau apibrėžia mūsų gyvenimą, o tradicinės privalomos galios, pavyzdžiui, religija ir tautybė, daugelyje šalių mažėja. Virtualus pasaulis palengvina tapatybių tyrinėjimą visiškai naujais būdais, suteikdamas asmenims ir grupėms didesnį balsą ir sudarydamas sąlygas naujoms priklausymo formoms. Vis dėlto visuomenės tampa vis labiau susiskaidžiusios, o daugelio formų nepalankios sąlygos ir diskriminacija išlieka nepakitusios.

5 skyrius. Besikeičianti prigimtis. Joje pabrėžiami tarpusavyje susiję visuomeniniai ir aplinkos procesai, kurie formuoja žmonių gerovę – nuo maisto gamybos ir mitybos iki skaitmeninių ryšių ir tiesioginių santykių. Turime rasti naują ryšį tarp inovacijų ir pažangos, technologijų požiūriu įmanomų technologijų ir mūsų visuomeninių bei planetos poreikių.