2020 m. kovo 10 d. Europos Komisija paskelbė Europos pramonės strategiją, kuriai suteikti aiškūs įgaliojimai remti ES pramonę, kad ji pirmautų pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ir didesnio sujungiamumo bei skaitmeninimo visuose sektoriuose ir ES valstybėse narėse. Kitą dieną po ES pramonės strategijos paskelbimo Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) agentūra COVID-19 sveikatos krizę priskyrė pasaulinei pandemijai.
ES pramonės strategijos kontekstas
ES pramonės strategija apima veiksmus, kuriais siekiama remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir startuolius ir paspartinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, kartu remiant užimtumą ir mažinant reguliavimo kliūtis įmonėms. Šiame kontekste strategijoje taip pat nagrinėjamas COVID-19 krizės poveikis Europos ekonomikai ir visuomenei, įskaitant jos poveikį įvairioms ekosistemoms, įmonėms ir MVĮ. COVID-19 krizė ypač paveikė MVĮ: 60 proc. jų nurodė, kad 2020 m. metinė apyvarta ir bendros pajamos sumažėjo, o MVĮ buvo atleista apie 1,4 mln. darbuotojų. Be to, numatoma, kad 2021 m. maždaug pusė įmonių investuos mažiau, o ES valstybių narių tarpusavio prekyba 2020 m. antrąjį pusmetį sumažėjo 24 proc. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, dėl COVID-19 poveikio ES ekonomika sumažėjo daugiau kaip 6 proc. Be to, COVID-19 krizė privertė uždaryti Europos sienas, laikinai sustabdė laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo grandines, pakeitė paklausą ir sumažino būtiniausių produktų ir paslaugų prieinamumą.
Pagrindiniai prioritetai
- Išlaikyti Europos konkurencingumą pasaulyje ir užtikrinti vienodas sąlygas Europoje ir už jos ribų.
- Iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
- Europos skaitmeninės ateities formavimas.
Tikslai
- Imtis veiksmų, kuriais siekiama remti ir stiprinti Europos bendrosios rinkos atsparumą ir stabilumą, įskaitant:
- bendrosios rinkos neatidėliotiną priemonę, skirtą Europos pagrindinėms laisvėms ir pagrindinių produktų bei paslaugų prieinamumui skatinti;
- ES bendrosios rinkos stiprinimą suderinant standartus, didinant rinkos priežiūros skaitmeninimą ir papildomas priemones MVĮ verslo plėtrai remti.
- Priklausomybės stebėsena ir valdymas siekiant teikti paramą Europos atvirai strateginei autonomijai, numatant tiekimo grandinės trūkumus ir didinant Europos savarankiškumą svarbiausiose srityse. Kiti su tuo susiję veiksmai, be kita ko, yra:
- įvairių tarptautinių partnerysčių užmezgimas ir palankesnių sąlygų ES ir pasaulio prekybai bei investicijoms sudarymas siekiant didinti Europos atsparumą;
- pramonės aljansų skatinimas kaip priemonės pritraukti privačius investuotojus ir skaidriai bei atvirai skatinti kurti verslo partnerystes ir novatoriškus modelius, laikantis ES konkurencijos taisyklių, kuriomis siekiama skatinti užimtumą ir kurti daugiau darbo vietų. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija kuria pramonės suinteresuotųjų subjektų aljansus duomenų, tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos srityse.
Veiksmai ir priemonės
- Intelektinės nuosavybės veiksmų planas, kuriuo remiamas ES technologinis suverenumas ir stiprinami kovos su intelektinės nuosavybės vagystėmis ir elektroniniais nusikaltimais veiksmai.
- Skatinti sąžiningą konkurenciją savo šalyje ir užsienyje ir kuo labiau išnaudoti prekybos apsaugos priemonių rinkinį.
- Išsamus veiksmų rinkinys, kuriuo siekiama modernizuoti ir sumažinti daug energijos suvartojančių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir remti tvaraus ir išmanaus judumo pramonę.
- Anglies dioksido nutekėjimo prevencija ir mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimo didinimas pašalinant rinkos kliūtis.
- Remti strateginės skaitmeninės infrastruktūros ir bazinių didelio poveikio technologijų kūrimą.
- Švariojo vandenilio aljansas ir planuojami būsimi aljansai dėl mažo anglies dioksido kiekio pramonės ir dėl pramonės debesijos bei platformų ir žaliavų.
- Tolesnių teisės aktų ir gairių dėl žaliųjų viešųjų pirkimų siūlymas.
- Vėl atkreiptas dėmesys į inovacijas, investicijas ir įgūdžius.