Karantino metu vienu didžiausių iššūkių žmonėms tapo socialinė distancija, kurią pusei šalies gyventojų (51 proc.) sumažinti padėjo specialios pokalbių programėlės – rodo liepą atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.
Remiantis jos duomenimis, 54 proc. apklausos dalyvių su artimaisiais ir draugais bendravo garso skambučiais, o 44 proc. socialinę distanciją mažino vaizdo skambučiais išmaniuoju telefonu, kompiuteriu arba planšete.
Psichologė Rosita Pipirienė sako, kad šie rezultatai jos nestebina, mat telefoniniai pokalbiai yra seniausia ryšio technologija, kuria gali naudotis visi žmonės, todėl ji ir yra populiariausia.
„Žmonės yra pripratę prie telefonų, tai natūraliausias ir seniausias bendravimo būdas, pakeičiantis gyvą susitikimą. Ypatingai vyresniems žmonėms, kurie apskritai nepratę prie vaizdo. Anuomet būti matomam reiškė būti televizijoje ar scenoje, tai nebuvo įprasta ir lengvai pasiekiama. Didžiausią nuostabą man sukėlė tai, kad vaizdo pokalbiai atsilieka labai nežymiai. Tai rodo, kad jau ir vyresni žmonės integruojasi į skaitmeninę erdvę, bent jau patikrina ir išbando jos teikiamas galimybes. Tai padaryti paskatino karantinas, kuomet ieškojome daugiau santykio, mat jis buvo apribotas“, – įžvalgomis dalijasi psichologė.
Vaizdo skambučiai labiausiai malšina ilgesį
Apklausa atskleidė, kad išmaniosiomis technologijomis naudojasi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus gyventojai – skaitmeninė atskirtis mažėja.
„Analizuodami apklausos rezultatus pastebėjome, kad be įprastų telefoninių skambučių žmonės bendravimui pasitelkė ir pokalbių programėles, pavyzdžiui, „Skype“, „Messenger“, darbo aplinkoje populiariausią „Zoom“, ir vaizdo skambučius. Tampame išmanesni. Įdomu tai, kad pasiskirstymas amžiaus grupėse drastiškai nesiskiria – tai reiškia, kad mūsų šalies net ir vyresnio amžiaus gyventojai ėmė drąsiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Manau, šią pažangą paskatino karantinas“, – apklausos rezultatus komentuoja Birutė Stanevičienė, asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė.
Tarp 56 m. ir vyresnio amžiaus respondentų populiariausi visgi yra garso skambučiai – 58,8 proc. nurodė šį bendravimo būdą. 43,1 proc. šios amžiaus grupės apklausos dalyvių ryšius palaikė specialių pokalbių programėlių pagalba, o 40,9 proc. – vaizdo skambučiais.
„Senjorai jaučiasi nepatogiai ir keistai, kai į juos žiūrima per ekraną. Vyresnio amžiaus pacientai net skundžiasi, kad į juos „spokso“ iš kitos ekrano pusės, nors į juos žiūri artimas žmogus – anūkas arba vaikas. Nepaisant tokių neigiamų jausmų, jie vis tiek išbando šią technologiją vedini smalsumo. Tai natūralu, nes karantino metu mums visiems reikia vilties, paprasto džiaugsmo. Be to, matydami savo pašnekovą gauname kur kas daugiau informacijos. Vaizdas palieka mažiau vietos interpretacijoms ir nesusikalbėjimui“, – aiškina R. Pipirienė.
Pasak jos, jaunoji karta įdiegia naują bendravimo būdą savo tėvams ir seneliams pasiūlydami išbandyti išmanias bendravimo priemones. Vyresnio amžiaus žmonėms kartais ir tereikia paprasto paskatinimo bei pamokymo, kaip naudotis kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais, kurie šiandien jau dažno senjoro rankose. Juolab, kad sumažinti ilgesį gali padėti tik bendravimas.
„Karantino metu kilęs ilgesys yra vienas stipriausių jausmų. Jį labiausiai malšina vaizdo skambučiai, kai galime ne tik girdėti artimojo ar draugo balsą, bet ir išvysti savo pašnekovą. Apskritai vertinant iš psichologijos mokslo perspektyvos, rega yra laikoma stipriausiu šių laikų žmogaus pojūčiu. Vaizdo pokalbio metu žvilgsnis susikoncentruoja į ekrane matomą asmenį. Vaizdas labai įtraukia ir suteikia buvimo kartu džiaugsmą, galima analizuoti, kaip atrodo žmogus, su kuriuo kalbama, kokius jausmus jis man kelia. Iš praktikos galiu pasakyti, kad pokalbiai su vaizdu nepatinka tik kraštutiniams intravertams, kuriuos vaizdas blaško ir atitraukia nuo pokalbio turinio“, – dėmesį atkreipia R. Pipirienė.
Kas septintas technologijomis nesinaudojo
Apklausos duomenimis, 14-ai proc. respondentų nepadėjo jokios technologijos arba jie jomis nesinaudojo. Šį atsakymą dažniau nurodė vyresnio amžiaus, mažiausias pajamas gaunantys ir kaimo vietovėje gyvenantys tyrimo dalyviai.
„Septintadaliui gyventojų technologijos nepadėjo įveikti socialinės distancijos karantino metu greičiausiai dėl to, kad jie jomis nesinaudojo, o nesinaudojo, nes nemokėjo. Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški tiek tarp skirtingų kartų, tiek tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Tai ir matome apklausos rezultatuose. Šią atskirtį sumažinti galime tik mokydamiesi. „Prisijungusi Lietuva“ projektu ir siekiame, kad kuo daugiau šalies gyventojų įgautų kasdieniame gyvenime būtinus skaitmeninius įgūdžius, o Lietuva skaitmeniniame pasaulyje neatsiliktų nuo kitų Europos šalių“, – sako B. Stanevičienė bei priduria, kad nemokamuose projekto mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 67 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
Psichologės teigimu, pandemija ir karantinas pakeitė visų gyvenimus, tačiau turėtume džiaugtis, kad tai nutiko šiandien, kuomet technologijos yra stipriai pažengusios.
„Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei tai būtų nutikę prieš penkiasdešimt metų – kiek žmonių būtų išprotėję, kiek būtų žudęsi. Mums reikia mažiau burbėti dėl to, kad atėjo antra pandemijos banga. Reikia mažiau nervintis ir panikuoti. Juk turime viską – galimybes bendrauti nuotoliniu būdu, žiūrėti filmus namuose, net renginiai jau persikėlė į virtualią erdvę. Aš už tai, kad žmonės šito nepamirštų, nesėdėtų vieni ir neverktų. Mus dažnai gąsdina, kad esame priklausomi nuo technologijų. Anksčiau buvome priklausomi nuo vienų dalykų, dabar nuo kitų. Nieko čia naujo. Svarbu technologijas naudoti teigiamiems tikslams“, – tikina R. Pipirienė.