Dirbtinio intelekto stebėjimo indekse pateikiama įvairių rodiklių, susijusių su dirbtinio intelekto (DI) plėtojimu, analizė pagal šiuos penkis aspektus:
- dirbtinio intelekto pasaulinis bendras vaizdas;
- pramonė;
- moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP);
- technologijos;
- visuomeniniai aspektai.
Indekse daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungai (ES), tačiau pateikiami palyginimai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir Kinija. Joje nagrinėjami ES valstybių narių pramonės, technologiniai ir mokslinių tyrimų pajėgumai dirbtinio intelekto srityje, su dirbtiniu intelektu susijusios politikos iniciatyvos, dirbtinio intelekto įsisavinimas ir techninė plėtra, taip pat dirbtinio intelekto poveikis.
Naujausias dirbtinio intelekto stebėjimo indeksas rodo, kad ES turi lyginamąjį pranašumą visame pasaulyje įvairiuose sudėtinguose su dirbtiniu intelektu (DI) susijusiuose sektoriuose, o Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija ir toliau pirmauja dirbtinio intelekto srityje. Ataskaitoje pažymėta, kad 2018–2019 m. Europos Sąjungos (ES) investicijos į dirbtinį intelektą padidėjo 39 proc., todėl ES per šį dešimtmetį turėtų viršyti 20 mlrd. EUR tikslą skirti dirbtiniam intelektui. Tačiau šios investicijos neleido ES perimti JAV ir Kinijos dominavimo šiame sektoriuje.
JAV pirmauja dirbtinio intelekto paslaugų, garso ir natūraliosios kalbos apdorojimo, autonominės robotikos ir susietųjų bei automatizuotų transporto priemonių srityse. Kita vertus, Kinija pirmauja teikdama naujus patentus, o Kinijos dirbtinio intelekto aplinka suteikia prieigą prie didžiųjų duomenų, skatinančių jos dirbtinio intelekto plėtrą.
Palyginti su šiomis šalimis, ES pirmauja dirbtinio intelekto paslaugų ir robotikos srityje, o robotikos kategorija apima prekybą pramonės ir autonominių robotų plėtra. Jie turi gebėti sąveikauti tiek su žmonėmis, tiek su mašinomis ir naršyti sudėtingais nustatymais. Be to, ES taip pat yra palyginti stipri mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje už JAV.
© Europos Komisija