Europos Komisija nustatė šešis 2019–2024 m. laikotarpio prioritetus, įskaitant prioritetą „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“. Įgyvendindama šią skaitmeninę strategiją, Europos Komisija siekia diegti naujos kartos technologijas ir įgalinti žmones panaudojant jas. Prie šios darbotvarkės pridėtas 2021 m. „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“, kuriame išdėstytos Europos Sąjungos (ES) politikos iniciatyvos, kuriomis remiamas tvarus ir veiksmingas ES valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas skaitmeniniam amžiui. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas apima dvi prioritetines sritis: 1) skatinti kurti našią skaitmeninio švietimo ekosistemą ir 2) ugdyti informatikos įgūdžius skaitmeninei transformacijai. Todėl toks švietimas atitinka Skaitmeninio švietimo veiksmų plano antrąją prioritetinę sritį, nes tai yra reikalavimas stiprinti jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas.
Mokslinis tyrimas „Informatinio mąstymo apžvalga privalomojo švietimo srityje. Dabartinė padėtis ir šios srities patirtis“ praplečia informatinio mąstymo vaidmenį privalomojo švietimo srityje kai kuriose Europos valstybėse narėse ir už ES ribų. Šį tyrimą finansavo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC), o 2021 m. balandžio - gruodžio mėn. jį atliko Italijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Švietimo technologijos institutas (CNR-ITD) kartu su Europos mokyklų tinklu (EUN) ir Vilniaus universitetu (VU). Tyrimo tikslas – pratęsti ankstesnę Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Informatinio mąstymo plėtra privalomojo švietimo srityje. Poveikis politikai ir praktikai“. Šioje ankstesnėje Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje apžvelgti mokslinių tyrimų rezultatai, visuomeninės bendruomenės ir politikos iniciatyvos, skirtos Europos privalomojo švietimo srityje ugdyti kompiuterinio mąstymo įgūdžius.
Tyrimo „Informatinio mąstymo privalomojo švietimo srityje apžvalga. Dabartinė padėtis ir patirtis šioje srityje“ tikslas – atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį ir visas jos teikiamas galimybes bei iššūkius skaitmeninės transformacijos ir švietimo sektoriaus srityje.
Išvados
Tyrime analizuojama padėtis 29 šalyse, iš kurių 18 yra ES valstybės narės. Kiekviena iš šių šalių į savo švietimo programas įtraukė pagrindines informatikos sampratas. Visų pirma Danija, kuri išbando daug veiksmų, į savo mokymo programas įtraukdama informatinio mąstymo įgūdžius. Apskritai, buvo pastebėti trys skirtingi metodai į privalomąjį švietimą integruojant informatinį mąstymą.
- Tarpdisciplininis požiūris, pagal kurį pagrindinės informatikos sąvokos yra dalis visų dalykų, o jų mokytojai kartu atsako už informatinio mąstymo įgūdžių ugdymą.
- Atskiras mokymo dalykas, kuriame pagrindinės informatikos sąvokos mokomos su kompiuterija susijusio dalyko pamokų metu.
- Dalinis požiūris, kai pagrindinės informatikos sąvokos yra integruotos į kai kuriuos kitus mokymo dalykus.
Tyrime taip pat pažymėta, kad veiksmingiausi pedagoginiai metodai, padedantys ugdyti informatinio mąstymo įgūdžius, yra darbas su realiomis problemomis ir skatinimas mokinius kurti savo programas, taikomąsias programas, animaciją, vaizdo žaidimus ir pan. Taikydami šiuos metodus mokiniai galėjo pereiti nuo pasyvaus technologijų vartojimo prie aktyvaus skaitmeninio turinio ir objektų kūrimo.
Šį išsamų mokslinį tyrimą galima atsisiųsti ir susipažinti su rekomendacijomis, kaip pradėti diegti informatinį mąstymą privalomajame ugdyme.
© Europos Komisija