Lietuvos senjorai internete dažniausiai leidžia laiką skaitydami naujienas (41 proc.), ieškodami informacijos apie prekes ir paslaugas (33,5 proc.) bei su sveikatos priežiūra susijusios informacijos (31 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys. Vis dėlto pastebimas ir vis augantis senjorų susidomėjimas interneto siūlomomis laisvalaikio bei pramoginėmis veiklomis.
Šiemet 19 proc. 65-74 metų amžiaus šalies gyventojų bendravo socialiniuose tinkluose, kai 2016 m. tą darė tik 6 proc. Išpopuliarėjo ir muzikos klausymasis internete – 2016 m. šia veikla užsiėmė 3,5 proc., šiemet – jau 11 proc. šios amžiaus grupės atstovų.
Panevėžio E. Mezginaitės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Gitana Navagruckienė, vedanti skaitmeninio raštingumo mokymus pradedantiesiems, sako, kad kiekvienas atėjęs turi savo pageidavimų, ko norėtų išmokti ir sužinoti, tačiau visus labiausiai domina tie patys dalykai – sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, pabendrauti su draugais ar giminaičiais, išnaudoti internetą užsiimant savo mėgstama veikla.
Populiariausia veikla – naujienos ir televizijos laidos
Pasak G. Navagruckienės, televizijos laidos ir jų archyvai internete senjorams yra laisvalaikio leidimo pramoga numeris vienas. „Jie labai džiaugiasi atradę LRT Mediatekos, kitų televizijų laidų peržiūrų galimybę. Žmonės pasakoja, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pažiūrėti mėgstamų laidų transliacijų, tačiau dėl to nesijaudina, nes žino, kad jos lieka internete pasiekiamuose televizijų archyvuose ir pasižiūri patogiu metu“, – pasakoja lektorė.
Jos teigimu, praktiškai kiekvienas kursų lankytojas domisi ir populiariausiais interneto naujienų portalais. Būna ir tokių, kurie į mokymus ateina žinodami portalų pavadinimus ir labai nekantrauja išmokti juos skaityti.
Vieni klausosi muzikos, kiti – knygų
„Youtube“ kanalas, pašnekovės teigimu, šiandien daugeliui senjorų jau visiškai atstoja kompaktinius muzikos diskus ar radijo stotis. „Kiekvienas turi mėgstamus dainininkus ar muzikos grupes, kurių nori klausytis. Mokymuose jie išmoksta susirasti dainas, susikurti grojaraščius ir būna be galo patenkinti šiuo atradimu“, – šypsosi G. Navagruckienė.
Lektorė sako pastebinti senjorų susidomėjimą audio knygomis, tik čia susiduriama su tokių knygų pasiūla, nes daugiausiai nemokamai pasiekiamų audio knygų yra lietuvių literatūros klasika. „Šiuos kūrinius žmonės yra skaitę, todėl ir vėl klausyti nebenori, juos domina šiuolaikinės, naujausios knygos, bestseleriai. Mokantys rusiškai internete randa šia kalba įgarsintų nemokamų knygų, o lietuviškų nėra. Yra, žinoma, galimybė pirkti, bet senjorai pinigėlius taupo, tad būtų nuostabu, jei atsirastų, tarkime, audio knygų biblioteka internete“, – svarsto projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymų lektorė.
Nemažai audio knygų yra LRT Mediatekos rubrikoje „Vakaras su knyga“. Čia galima rasti ir klasikinių lietuvių bei užsienio rašytojų kūrinių, tokių kaip Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“ ar A. Munthe „Knyga apie San Mikelę“, ir šiuolaikiškos literatūros, pavyzdžiui, N. Ikstenos romaną „Motinos pienas“ ar D. Brauno „Da Vinčio kodas“.
Rūpi ir giminės medžiai
Dar vienas senjorų atrastas pomėgis pastaruoju metu yra domėjimasis savo genealogine informacija.
G. Navagruckienė rekomenduoja tokios informacijos paieškoti svetainėje www.epaveldas.lt, kur galima rasti įvairių šalies bažnyčių gimimo, santuokų ir mirčių suskaitmenintas metrikų knygas net iš XVII a., taip pat pasidomėti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje www.archyvai.lt skelbiama informacija apie giminės medžių (genealoginių lentelių) sudarymo taisykles, rasti daugiau naudingų nuorodų. „Facebook“ socialiniame tinkle yra susibūrusi genealogija besidominčiųjų grupė „Domiuosi genealogija“, kur galima rasti ir bendraminčių, ir atsakymų į klausimus ar naudingų nuorodų.
Rankdarbiai ir pomėgiai: kiekvienam savo
Lektorė sako, kad dauguma mokymuose dalyvaujančių moterų domisi kokiais nors rankdarbiais, o anksčiau populiarius žurnalus šia tema pastaruoju metu pakeitė platforma „Pinterest“, kurią visi išbandę vadina nemokamu rankdarbių lobynu. Maisto patiekalų receptų žurnalus pamažu išstumia įvairios grupės socialiniame tinkle „Facebook“, pavyzdžiui, vieša grupė „Receptai (gaminam, skanaujam)“, kur ne tik pateikiamas receptas su nuotraukomis bei aprašymu, bet ir kiti jį pasigaminusieji gali pakomentuoti, ar viskas pavyko, ar patiko skonis bei įkelti savo gaminamų patiekalų receptus.
Vyrai, G. Navagruckienės teigimu, labiausiai džiaugiasi sužinoję, kad internete, pavyzdžiui, svetainėje www.basketnews.lt, gali ne tik rasti visą informaciją apie krepšinio komandą, už kurią serga, bet ir pasižiūrėti krepšinio varžybas, net ir tas, kurių netransliuoja jokie televizijos kanalai.
Senjorai žaidžia kompiuterinius žaidimus? Kodėl gi ne
Mokymų lektorė senjorams rekomenduoja pasidomėti ir kompiuteriniais žaidimais, taip neigdama mitą, kad ši veikla – tik jaunimui. „Nebūtina žaisti taip vadinamų šaudynių ar lenktynių žaidimų. Internete galima rasti įvairių nemokamų loginių, protinę veiklą gerinančių žaidimų, kryžiažodžių, dėlionių, tereikia norimos rūšies pavadinimą suvesti į paieškos langelį ir išsirinkti“, – pataria G. Navagruckienė.
Kad kompiuteriniai žaidimai yra naudingi senjorų sveikatai ir savijautai, nes pagerina pažintinius procesus, atmintį, reakciją, motoriką, psichologinę savijautą, patvirtina ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, 2013 m. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas su žaidimu „Neuroracer“ parodė, kad žaidimas prisidėjo prie didesnio senjorų smegenų aktyvumo ir net gali būti naudojamas Alzheimerio ligos prevencijai.
Apie laisvalaikį internete buvo kalbama ir spalį jau trečią kartą vykusioje akcijoje „Senjorų dienos internete 2020“. Jos veiklų medžiagą ir įrašų rasite https://www.prisijungusi.lt/geroji-praktika/