Vyriausybė kovo 23 d. patvirtino Lietuvos atvirų duomenų portalo nuostatus, kuriais atnaujinamos duomenų atvėrimo ir užklausų valdymo šiame portale sąlygos. Kaip teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė, šių pakeitimų esmė – paprastesnė ir greitesnė komunikacija tarp verslo ir viešojo sektoriaus duomenų valdytojų, nes visa komunikacija vyks pačiame portale, nereikės rašyti atskirų prašymų ar paklausimų: verslas galės tiesiai portale paprašyti jam trūkstamų duomenų, jei tokių čia neras. Taigi duomenų atvėrimo procesas bus dar spartesnis ir kokybiškesnis.
Numatyta, kad šiame portale neskelbiamus duomenis bus privaloma atverti, jei bus gauta tokia užklausa ir tokie duomenys nėra slapti. Atsakinga institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos turės atsakyti paklausėjui, koks sprendimas priimtas dėl prašomų duomenų atvėrimo pateikimo portale.
Taip pat sudaroma galimybė koreguoti klaidingus, netikslius ar neišsamius duomenis – pranešti apie tai bus galima tiesiogiai portale, o institucijos privalės tuos duomenis ištaisyti ar papildyti.
Lietuvos atvirų duomenų portalas vieno langelio principu leidžia verslui ir visuomenei patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis. Norėdama padėti institucijoms teikti atvirų duomenų rinkinius į šį portalą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija artimiausiu metu patvirtins Duomenų atvėrimo tvarkos aprašą.
Seimas pernai pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo projektui, kuriuo valstybinės institucijos įpareigotos nemokamai atverti savo disponuojamus duomenis. Atsiverti privalo ir valstybės valdomi subjektai – tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“ ar „Lietuvos geležinkeliai“.
Domenų atvėrimas sudarys galimybę gauti didelės vertės duomenų rinkinius, pavyzdžiui, duomenis apie bendrovių valdymą ar nuosavybės teisę. Tai didelį komercinį potencialą turintys duomenys, kurie gali paspartinti įvairių produktų ir paslaugų kūrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.
IVPK inf.