2017 m. Europos Parlamentas paskelbė pranešimą, kuriame nagrinėjamas viešųjų bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmuo stiprinant informacinį raštingumą ir vis labiau žiniasklaidos raštingumą (kitaip medijų raštingumą). Dešimtajame praeito ir pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje skaitmeninei žiniasklaidai vis dažniau įsiliejant į kasdienį gyvenimą, viešosios bibliotekos buvo patogiausia vieta, kur bendruomenė galėjo gauti interneto prieigą. Nors bendruomenės nariams buvo suteikta prieiga prie interneto ir atitinkamos technologijos, susirūpinimą kelia pažeidžiamų visuomenės grupių naudojimosi internetu ir įgūdžių stoka. Viešosios bibliotekos pasiūliusios programas, kuriose šios grupės buvo mokomos naudotis internetu ir prieiga prie jo, padėjo įveikti dalį skaitmeninės atskirties.
Svarbu pažymėti, kad žiniasklaidos raštingumas nėra išimtinai skaitmeninė sąvoka. Priešingai, jis apima plačią įgūdžių ir žinių sritį nuo aparatinės įrangos iki socialinių gebėjimų, susijusių su žinučių internete kritišku suvokimu, skaitmeniniu pilietiškumu ir, be kitų dalykų, internetinės saugos mokymusi.
Pastaraisiais metais daugelis viešųjų bibliotekų pradėjo plėsti žiniasklaidos raštingumo turinį link naujesnių technologijų. Galima pastebėti, kad bibliotekos siūlo įvairialypės terpės laboratorijas, kuriose vartotojai gali išmokti redaguoti vaizdo ir garso įrašus kurdami savo projektus. Panašios viešosiose bibliotekose esančios kūrybos erdvės lankytojus skatina tyrinėti naujas technologijas, - erdvinius spausdintuvus, robotiką ir kt., kurti savo projektus. Viešosiose bibliotekose siūlomos neformalios mokymosi erdvės leidžia vartotojams kartu kurti, keistis, mokytis vieniems iš kitų pasiekimų ir klaidų.
Taip viešosios bibliotekos pristato skaitmeninę kūrybą savo bendruomenei prieinamu būdu, kuris suteikia piliečiams galimybę įsisavinti skaitmenines technologijas ir tyrinėti jas jiems reikšmingais būdais.