Apskritojo stalo diskusija buvo sėkminga subūrus įvairius suinteresuotuosius subjektus. Bendradarbiaujant su privačiojo sektoriaus atstovais DNA Bulgaria surengė uždarą apskritojo stalo diskusiją, kurioje vietos politikos formuotojai, mažųjų ir vidutinių įmonių atstovai, skaitmeninės pramonės, e. prekybos ekspertai, aukštojo mokslo atstovai ir finansų tarpininkai aptarė Bulgarijos MVĮ skaitmeninimo galimybes ir kliūtis COVID-19 pandemijos kontekste ir po jos.
Apskritojo stalo diskusijos metu buvo nagrinėjami konkretūs nacionalinio lygmens klausimai, atsižvelgiant į ES masto iššūkius ir atsaką į pandemiją, siekiant supaprastinti MVĮ ir jų procesų skaitmeninimą.
COVID-19 pandemija dar labiau padidino poreikį skaitmeninti MVĮ ir užtikrinti jų apsaugą nuo kibernetinių išpuolių. Internetinės priemonės buvo daugelio gyvybiškai svarbios pandemijos metu ir skatina ekonomikos atsigavimą. Per pastaruosius dvejus metus technologijų diegimas labai paspartėjo ir atsirado „technologijų spartėjimas“, dėl kurio sugriauti seni įpročiai ir sukurti geresni: įgūdžiams, darbo vietoms, verslui. Pandemija taip pat padidino esamus nesutarimus, visų pirma darbo vietų ir ekonomikos srityse. Per pandemiją paaiškėjo, kad skaitmeniniu būdu sutaupančios įmonės ir asmenys yra daug atsparesni, o technologijų diegimo sunkumų patiriantys verslininkai ir asmenys patyrė didesnę ekonominę riziką.
Pagrindinės tendencijos ir iššūkiai, susiję su MVĮ skaitmeninimu Bulgarijoje ir Europoje
Inovacijų ir verslumo profesorius Maksim Belitski pristatė ataskaitą, kurioje išdėstė pagrindines MVĮ skaitmeninimo tendencijas Europos Sąjungoje COVID-19 pandemijos metu ir pabrėžė, kad skaitmeninės priemonės turi tapti vienu iš svarbiausių MVĮ prioritetų, atsižvelgiant į MVĮ tvarumo potencialą dabar ir ateityje.
Apskritojo stalo diskusija buvo labai svarbi nustatant Bulgarijos ir kitų ES valstybių narių skaitmeninimo lygio skirtumus. Pavyzdžiui, nors internetinė prekyba Europoje klestėjo, Bulgarija vis dar nesiekia ES vidurkio. Be to, esama su MVĮ susijusių kliūčių, trukdančių skaitmeninimui. Nepaisant to, kad 90 proc. MVĮ mano, kad skaitmeninės priemonės leido joms toliau veikti pandemijos metu, daugiau kaip pusei technologijų nenaudojančių MVĮ vadovauja vyresni nei 45 metų vadovai, o tai yra su amžiumi susijusi kliūtis skaitmeninimui. Skaitmeninių priemonių naudojimas vidutiniškai 1,6 karto padidina pajamas, 1,4 karto padidina klientų išlaikymą ir įdarbina 3,3 karto daugiau žmonių.
Skaitmeninių priemonių naudojimą lemia šie veiksniai: informacijos apie tokių priemonių naudojimą prieinamumą; jų įgyvendinimo išlaidas; darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai; prieiga prie sparčiojo interneto; laikas, kuriam tokios priemonės pradedamos taikyti. Skaitmeninės priemonės turėtų būti svarbiausias MVĮ prioritetas, nes pandemijos metu jos turi didelę pridėtinę vertę verslo tvarumui. Apskritojo stalo diskusijoje buvo aptartos kitos priemonės, pavyzdžiui, mokymas, suprantama informacija ir galimybė gauti finansavimą, siekiant padėti MVĮ skaitmeninimo srityje, kurias turi pradėti taikyti valdžios institucijos.
Baigiamojoje diskusijos dalyje buvo nurodyta, kad elektroninių administracinių paslaugų trūkumas Bulgarijoje yra pagrindinė MVĮ bendravimo su valstybe problema. Norint sėkmingai skaitmeninti MVĮ, turi būti girdimas veiksmingas bendravimas su valstybės institucijomis. Diskusijų dalyviai nurodė, kad pagrindinės priemonės, būtinos sėkmingam verslo skaitmeninimui užtikrinti: 1) skatinti investicijas į sklandų skaitmeninių priemonių diegimą MVĮ verslo modelyje ir 2) skaitmeninių įgūdžių įgijimą vykdant mokymo programų reformas;
Kodėl tai gera patirtis?
Patogios (uždarų durų) aplinkos atviram ir produktyviam verslo, valdžios ir akademinės bendruomenės atstovų pokalbiui užtikrinimas yra gera patirtis, kurią galima atkartoti ir kitomis aplinkybėmis.
Kadangi apskritojo stalo diskusija buvo organizuojama labiau privačioje aplinkoje, ji sudarė sąlygas MVĮ ir atstovams atvirai dalytis gerąja patirtimi ir aptarti klausimus bei iššūkius ir kaip juos įveikti. Sėkmingas MVĮ skaitmeninimas yra tema, kurią panašiomis formomis gali aptarti kitos ES valstybės narės.