2022 m. rugsėjo pradžioje „EIT Digital“ paskelbė ataskaitą, kurioje nagrinėjami skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės specializacijos klausimai, analizuojant tiek viešųjų, tiek privačiųjų institucijų pateiktą plačiai apibrėžto švietimo ir mokymo pasiūlos analizę.
„Norėdama panaikinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį, Europa turi modernizuoti pasenusias viešąsias skaitmeninio švietimo programas, integruoti ir racionalizuoti privačias skaitmeninio švietimo iniciatyvas ir geriau koordinuoti visos Europos skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas, tinklus ir ekosistemas."
Europai būtina įgūdžių revoliucija, kad ji galėtų spręsti skaitmeninio perėjimo problemą, kurią paspartino pastarųjų dvejų metų COVID-19 sukelta skaitmeninė karštinė. Įtraukties ir pažangos susikirtimas yra ir sunkumas, ir galimybė. Kartu su tolesnėmis programomis, skirtomis mokyti ir perkvalifikuoti suaugusiųjų gyventojų dalį, kuri jau seniai nustojo studijuoti, Europai reikia skaitmeniniam amžiui tinkamų švietimo sistemų. Kad Europos įmonės ir organizacijos galėtų diegti inovacijas tokiose pagrindinėse didelio poveikio technologijose, kaip dirbtinis intelektas ar daiktų internetas, jos turi turėti ir pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, kurie šiandien suprantami kaip raštingumas, ir specializuotų įgūdžių.
Ambicingi tikslai, kuriuos ES "Skaitmeninis kompasas" nustatė iki 2030 m. skaitmeninių įgūdžių srityje, pabrėžia dviejų aspektų - pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninės specializacijos - svarbą. Tačiau, remiantis naujausiais tyrimais, dabartinėmis programomis nepavyks pasiekti dviejų pagrindinių "Skaitmeninio kompaso" tikslų - iki 2030 m. ES įdarbinti 20 mln. skaitmeninių įgūdžių specialistų ir suteikti bent 80 proc. suaugusių Europos gyventojų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Jei nebus gerokai padidintos investicijos ir inovacijos pasiūlos srityje, dabartinė trajektorija reiškia, kad iki 2030 m. bus įdarbinta tik 13,3 mln. skaitmeninių technologijų specialistų ir tik 64 proc. gyventojų turės bent pagrindinius skaitmeninius gebėjimus.
Kad Europoje būtų pasiektas palankiausias scenarijus, ataskaitoje nustatomos reikšmingos esamos padėties spragos, daromos išvados iš šių perspektyvinių scenarijų ir pateikiamos trys pagrindinės rekomendacijos.
1. Visa Europos viešojo švietimo sistema, pradedant pradinėmis mokyklomis ir baigiant universitetais, turi skubiai modernizuoti iš esmės pasenusias skaitmeninio ugdymo programas. Viešoji pasiūla turi atnaujinti pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo mokymo programas, kad jos geriau atspindėtų darbo rinkos poreikius ir būtų pritaikytos prie naujų technologijų.
2. Išsibarsčiusios privačios skaitmeninio švietimo iniciatyvos turėtų pereiti prie papildomos, platesnės ir geriau koordinuotos bendros skaitmeninių įgūdžių iniciatyvų pasiūlos. Nevyriausybiniai mokymo paslaugų teikėjai turėtų išplėsti savo veiklos sritį tiek apimamų dalykų, tiek auditorijos, kurią jie ketina pasiekti, atžvilgiu. Technologijų milžinai ir kiti privatūs subjektai turėtų siūlyti programas, neapsiribojančias tik jų technologinei ekosistemai aktualiomis programomis, kartu su regioninėmis vyriausybėmis siūlydami stipendijas ir kitas finansines programas.
3. Reikia geriau organizuoti visos Europos skaitmeninių įgūdžių iniciatyvas, tinklus ir ekosistemas, kad būtų padidinta bendra kokybė, veiksmingumas ir efektyvumas. Reikia bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad Europos skaitmeninio kompaso skaitmeninių įgūdžių tikslai būtų pasiekti sąžiningai, įtraukiai ir tvariai, atsižvelgiant į didžiules su tuo susijusias kliūtis ir išlaidas. Būtina gerinti koordinavimą, toliau plėtoti ir integruoti privatųjį sektorių į visos ES švietimo projektus, tokius kaip EIT ir Europos universitetų tinklai.
© EIT Digital