Lietuvos pastangos stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius buvo pripažintos ES: naujausioje Europos Komisijos Skaitmeninio dešimtmečio pažangos stebėsenos ataskaitoje tarp reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų skaitmeninių įgūdžių srityje išskirtas projektas „Prisijungusi Lietuva“, padėjęs didinti gyventojų skaitmeninį raštingumą ir skatinti naudojimąsi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis. Projektas tapo vienu ryškiausių pavyzdžių 2025 metais, kaip valstybės institucijų, bibliotekų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimas gali padėti mažinti skaitmeninę atskirtį bei
Šia sistema siekiama padėti pedagogams, mokyklų vadovams ir politikos formuotojams raštingumą DI srityje paversti prasminga mokymosi patirtimi, parengiant jaunimą užtikrintai ir atsakingai bendradarbiauti su DI.
Europos masto skaitmeninės ir dirbtinio intelekto parengties viešosiose bibliotekose įsivertinimo apklausa, kurią surengė PL2030 ir EBLIDA. Dalyvauti gali vadovai, darbuotojai ir naudotojai iki 2026 m. liepos 31 d.
Birželio 30 d. Briuselyje įvyko 2026 m. Europos skaitmeninių įgūdžių apdovanojimų (EDSA) įteikimo ceremonija. Technologijų suverenumo, saugumo ir demokratijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen įteikė apdovanojimus penkioms įkvepiančioms iniciatyvoms, padedančioms europiečiams įgyti pagrindinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, kurių jiems reikia.
Europos Komisija žengė dar vieną žingsnį į Europos skaitmeninę ateitį, steigdama tris naujas sektorines skaitmeninių įgūdžių akademijas.
Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), mūsų šalis ir toliau išlieka tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių pagal skaitmeninę transformaciją. Tai parodė Europos Komisijos paskelbta 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita. Ji atskleidė, kad Lietuvoje net 143 proc. išaugo dirbtinio intelekto (DI) technologijų panaudojimas versle lyginant su praėjusiais metais, taip pat gerėjo Lietuvos rodikliai debesijos ir duomenų analitikos srityse. „Lietuva sparčiai įgyvendina ES skaitmeninės transformacijos tikslus, todėl pagrįstai išlieka viena lyderių Europoje. Augantis
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva buvo plėtoti ir sukaupti įvairūs, kokybiški ir gausūs lietuvių kalbos ištekliai, būtini lietuviškų dirbtinio intelekto (DI) technologijų pažangai. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA) įgyvendino 11-a kalbinių išteklių projektų, kurių rezultatai– mokymo duomenų rinkiniai ir DI modeliai – jau prieinami atvirojoje prieigoje. Skaitmeninio savarankiškumo formulė: DI ištekliai, DI modeliai ir nacionalinė DI infrastruktūra Kokybiški, validuoti, duomenų apsaugos standartus atitinkantys lietuvių kalbos duomenys yra strateginė nacionalinės DI
Europos Komisijos (EK) 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita rodo, kad Lietuva turi stiprią skaitmeninę bazę – beveik visuotinę 5G aprėptį, išplėtotą šviesolaidinę infrastruktūrą, stiprias kibernetinio saugumo kompetencijas ir technologinį potencialą lazerių, fotonikos bei dirbtinio intelekto srityse. Tačiau EK pabrėžia, kad šių pranašumų nepakanka: kaimiškose teritorijose atsilieka labai pralaidžių tinklų plėtra, per lėtai auga skaitmeniniai įgūdžiai, pažangios technologijos dar nepakankamai plinta už informacinio ir ryšių technologijų sektoriaus ribų. 5G aprėptis stipri, bet
Gyventojams ir verslui bus lengviau naudotis išmaniųjų įrenginių generuojamais duomenimis, o rinkoje atsiras daugiau duomenimis grįstų paslaugų. Tai numato birželio 25 d. Seimo priimtas Europos Sąjungos (ES) Duomenų akto įgyvendinimo įstatymas, parengtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva. „Duomenys tampa vienu svarbiausių ekonomikos išteklių, todėl svarbu, kad jų kuriama vertė būtų prieinama ne tik didžiosioms technologijų bendrovėms, bet ir žmonėms, verslui bei viešajam sektoriui. Naujasis įstatymas atveria daugiau galimybių naudotis išmaniųjų įrenginių generuojamais duomenimis
2026 m. ataskaitoje prognozuojama, kad tik 2037 m. ES pasieks tikslą, kad 80 proc. ES piliečių turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Šiuo metu Europoje dirba 10,5 mln. IRT specialistų, todėl atrodo, kad ji taip pat nepasieks ir savo 20 mln. tikslo. Siekiant pašalinti spragas ir sustiprinti ES konkurencingumą, reikia imtis skubių veiksmų įgūdžių srityje.