Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO - OECD) paskelbė 2021 m. įgūdžių apžvalgą: mokymasis visą gyvenimą. Ataskaitoje vertinamas esminis įgūdžių pobūdis šiuolaikiniame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją, ir poreikis prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios pasaulinės aplinkos. Ataskaitos tikslas taip pat yra informuoti ir įgalinti asmenis aktyviai dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese, pasinaudojant valstybės parama, kad jie galėtų neatsilikti nuo skaitmenizacijos, aplinkos ir technologinių pokyčių bei kitų naujovių.
Kodėl daugiausia dėmesio reikia skirti mokymuisi visą gyvenimą?
Dėl sparčios technologijų raidos atsirado nuolatinis mokymosi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimo poreikis. Skaitmeniniai įgūdžiai ir žinios yra vieni iš pageidaujamų kriterijų įvairioms laisvoms darbo vietoms užimti. Tai suteikia naujų galimybių darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims, tačiau kartu reikalauja daugiau skaitmeninių gebėjimų, kad jie galėtų dirbti šias pareigas. Mokymasis visą gyvenimą - tai požiūris, kuriam turi būti teikiama pirmenybė, kad piliečiai galėtų žengti koja kojon su darbo rinka ir neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos. Tvirtas pagrindas, kurį sudaro įvairiose aplinkose įgyti perkeliamieji įgūdžiai, paskatins ir įtvirtins mokymosi visą gyvenimą ciklą, sukurdamas prisitaikančių darbuotojų, galinčių užimti dabartines ir būsimas pareigas, ekonomiką. Numatoma, kad visose EBPO šalyse 50 metų ir vyresnių gyventojų dalis padidės nuo 37 proc. 2020 m. iki 45 proc. 2050 m., todėl neišvengiamai ilgės pensinis amžius, o tai reiškia, kad mokymasis visą gyvenimą taps plačiai paplitusiu asmeninio ir profesinio tobulėjimo metodu.
Mokymosi visą gyvenimą strategijos
Siekiant parengti veiksmingą įgūdžių ugdymo politiką, į mokymąsi reikia žiūrėti ne tik iš viso gyvenimo perspektyvos, bet ir turint platesnį požiūrį. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti ne tik į mokymąsi formaliose institucijose, pavyzdžiui, mokyklose ir universitetuose, bet ir į neformalųjį mokymąsi, pavyzdžiui, mokymąsi darbo vietoje ir neformalųjį mokymąsi, pavyzdžiui, iš bendradarbių. Dėmesį sutelkus tiek į mokymosi trukmę, tiek į jo apimtį, padidės atvirumas ir noras dalyvauti, nes atsiras daugiau požiūrių į įgūdžių ugdymą. Suteikus daugiau galimybių mokytis, taip pat sumažėja rizika, kad socialiniai ir ekonominiai veiksniai turės įtakos mokymosi visą gyvenimą dalyvių skaičiaus mažėjimui.
Veiksmingam įgūdžių ugdymui reikia aiškaus planavimo ir galimybių mokytis įvairiuose sektoriuose. Iš tiesų, norint užtikrinti sėkmingą mokymosi visą gyvenimą politiką, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp pramonės šakų. Vyriausybės lygmeniu tai apima strateginį planavimą ir išteklių teikimą vietos ir centrinei valdžiai. Tai taip pat reiškia, kad reikės parengti išsamią švietimo, socialinės gerovės ir ekonomikos politiką. Taip pat reikia bendradarbiauti viešajam, privačiam ir pilietiniam sektoriams, kad mokymasis būtų skatinamas įvairiose aplinkose ir visiems būtų prieinamas ir įtraukus.
Ilgalaikis mokymosi visą gyvenimą poveikis mokiniams
Mokymasis visą gyvenimą yra veiksmingiausias, kai pradedama mokytis dar vaikystėje, nes tai yra kaupiamasis procesas, kurio tikslas - nuolat plėtoti pagrindines žinias. Be to, polinkis ir atvirumas mokytis visą gyvenimą labiau tikėtinas ankstyvaisiais gyvenimo metais; ankstyvasis ugdymas ir privalomasis mokymasis mokykloje yra labai svarbūs sėkmingo mokymosi visą gyvenimą aspektai, nes, sukūrus tvirtus pagrindus, atsiranda didesnė tikimybė išsiugdyti tvirtą požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą (angl. LLLA).
Kadangi teigiamo požiūrio į mokymąsi visą gyvenimą ugdymas prasideda anksti, mokytojams, mokyklų sistemoms ir bendrai švietimo politikai tenka didelis vaidmuo nustatant, kaip atviros ir pasirengusios mokytis visą gyvenimą bus ateinančios mokinių kartos. Iš tiesų tyrimai parodė, kad politika, kuria siekiama pagerinti paauglių mokymąsi visą gyvenimą, sumažino 16 metų amžiaus moksleivių mokymosi pasiekimų skirtumus ir taip sumažino skirtumus ateityje. Yra aiškus ilgalaikis poveikis tarp noro dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese ir įgūdžių, įgytų ankstyvame amžiuje mokykloje, todėl mokymo ir mokymo programų svarba yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad mokiniai gautų švietimo naudą ir ieškotų mokymosi galimybių vėliau gyvenime.
Įgūdžiai neramiais laikais
Covid-19 pandemija sukėlė sukrėtimų viso pasaulio darbo rinkose ir visuomenėse, todėl ne tik ekonomikai, bet ir patiems žmonėms prireikė kvalifikuotų, gebančių prisitaikyti darbuotojų. Geresnis įgūdžių ugdymas gali padėti užtikrinti didesnį asmeninį saugumą neramiais laikais, nes net ir praradus dabartinį darbą gebėjimas greitai prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių yra labai svarbus privalumas. Padaugėjus laisvų darbo vietų, kuriose darbuotojai turi dirbti nuotoliniu būdu, išryškėjo poreikis turėti kvalifikuotų asmenų, galinčių išmokti dirbti tokiu būdu, jei jie to dar nepadarė. Dėl pandemijos metu įvykusių pokyčių darbo rinkoje organizacijoms buvo sunku rasti kvalifikuotų specialistų, kurie užpildytų spragas; žinoma, tie, kurie aktyviai mokėsi ir tobulino savo įgūdžius nuo tada, kai baigė privalomąjį mokymąsi, greičiausiai galės užimti šias pareigas. Tai pasakytina ne tik apie Covid-19 pandemiją, bet ir apie bet kokius būsimus neramius laikus.
Išlavinti įgūdžiai suteikia suaugusiesiems pozityvesnį požiūrį, jei įvyktų trikdantis pasaulinis įvykis, o mokytojo profesiją turintys ir švietimo sistemose dirbantys asmenys bus geriau pasirengę vesti kursus internetu ar įvairiomis priemonėmis, savo ruožtu užtikrindami, kad mokinių mokymuisi trikdžiai netrukdytų arba trukdytų tik minimaliai. Pandemija parodė, kad mokymosi rezultatai įvairiose šalyse skiriasi, o būtinybė taip staigiai prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi sistemos buvo iššūkis, kuriam mažai kas buvo pasirengęs. Todėl įgūdžių turėjimas yra neįkainojama savybė, nes asmenys gali prisitaikyti prie įvairių aplinkybių ir greičiau įgyti naujų įgūdžių ar žinių, palyginti su kolegomis, kurie gali būti mažiau linkę į įgūdžių ugdymą ir mokymąsi.
Įgūdžių tobulinimas ir mokymasis visą gyvenimą galiausiai daugeliui žmonių suteiks didesnį saugumo jausmą - pavyzdžiui, pandemija atkreipė dėmesį į skaitmeninius įgūdžius ir į tai, kaip greitai gali padidėti jų poreikis. Todėl teigiamas nusiteikimas mokytis visą gyvenimą remiasi tvirtu pažinimo raidos švietime pagrindu, o tai savo ruožtu lemia atvirumą mokymuisi visą gyvenimą ir suteikia daugiau galimybių bet kuriam asmeniui.