Nacionalinės skaitmeninės koalicijos įkūrimas
Pastaruoju metu informacinės ir ryšių technologijos (IRT) tapo pagrindine darbo priemone, leidžiančia sparčiau vystytis ekonomikai, kurti naujas darbo vietas. Nors aukštosios mokyklos ruošia nemažai IRT specialistų, tačiau jų trūkumas jaučiamas visoje Europoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad 2020 metais Europos Sąjungoje trūks apie 750 000 IRT specialistų. Šios prognozės nuolat atnaujinamos, tačiau didelių pokyčių IRT darbo rinkoje kol kas nematyti. Kasmet IRT sektoriuje darbo vietų padaugėja apie 100 000, tačiau IRT specialistų skaičius auga daug lėčiau.
Siekiant sumažinti nedarbą IRT srityje Europos Sąjungoje imamasi įvairių iniciatyvų, skatinančių naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, „Interneto savaitė“, „Saugesnio interneto savaitė“, „Programavimo savaitė“ ir pan. Tačiau tiek verslui, tiek kitoms organizacijoms Europos Komisija (EK) dar aktyviau siūlo dalyvauti sklaidos procese, siūlyti savo idėjas, ir kiekvienam prisidėti skatinant studijas IT srityje.
Siekiant spręsti susidariusią situaciją 2012 metų gruodį EK paskelbė iniciatyvą Didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti „Grand Coalition for Digital Jobs“. Tai suinteresuotų organizacijų ir įmonių grupė, siekianti sumažinti IT specialistų trūkumą iki 2015 metų beveik 900 000 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) darbo vietų Europoje.
Didžiosios koalicijos dokumente akcentuojama, kad reikia tobulinti mokymo sistemas, kurti naujas mokymo programas pagal rinkos poreikius, skatinti IRT darbuotojų mobilumą tarp šalių, kadangi vienose šalyse trūksta IRT darbuotojų, o kitose yra perteklius. Galiausiai tiems, kurie turi reikiamų žinių ir yra pasirengę įsidarbinti, yra reikalinga vieninga sertifikavimo sistema. Ir tai yra galinga priemonė – Europos Komisija turi skatinti naudoti šią sistemą darbdavius, darbuotojus, agentūras, vyriausybes ir pan.
Europos Komisija paragino Europos šalis sekti tokiu pavyzdžiu ir kurti nacionalines koalicijas.
2013 metų lapkričio 7 dieną Lietuvos nevyriausybinės ir valstybinės institucijos pasirašė bendradarbiavimo memorandumą „Dėl nacionalinės skaitmeninės koalicijos steigimo“. Memorandumą raštu parėmė ir Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes.
Nacionalinės skaitmeninės koalicijos steigėjai yra Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas ir šešios asociacijos. Iniciatyvinės grupės koordinatorius – asociacija „Langas į ateitį“.
Nuotrauka iš www.eu2013.lt
Video: NSK Memorandumo pasirašyme dalyvauja LIKS tarybos pirmininkas
Priežastys, paskatinusios kurti nacionalinę koaliciją Lietuvoje
- Didelis jaunimo nedarbo lygis 21,2 %;
- IRT profesionalų trūkumas;
- IRT žinių ir įgūdžių didelis trūkumas (IRT skatinimas ir sklaida);
- Vien formalaus ugdymo nepakanka siekiant sumažinti IRT specialistų trūkumą kaip galima greičiau;
- Bendradarbiavimo tarp mokymo įstaigų ir verslo sektoriaus trūkumas;
- Didžiosios koalicijos „Grand Coalition for Digital Jobs“ paskatinimas.
Apie nacionalines koalicijas
Nacionalinių koalicijų steigėjai bendradarbiaudami prisideda prie EK iniciatyvos „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“. Kiekviena nacionalinė koalicija turi savo tikslus ir uždavinius pagal savo šalies problematiką, tačiau visų bendras tikslas yra skatinti gyventojus įgyti darbui reikalingų IRT žinių ir įgūdžių bei mažinti IRT specialistų trūkumą. Dažniausios tokių koalicijų steigėjų veiklos ir neformalaus ugdymo skatinimas, skaitmeninių įgūdžių sertifikavimas, mokyklų ir universitetų programų tobulinimas bei viešinimo renginiai, įskaitant EK iniciatyvas, tokias kaip „Saugesnio interneto savaitė“, „Interneto savaitė“, „Programavimo savaitė“ ir pan.
Šiuo metu Europoje jau įkurtos 25 koalicijos: prie koalicijų, įkurtų Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje prisijungė dar 9, visas koalicijų sąrašas skelbiamas Europos Komisijos svetainėje. Nacionalinių koalicijų atstovai EK rengiamuose renginiuose nuolat susitinka su kitų šalių koalicijų atstovais, gali keistis gerąja patirtimi ar bendradarbiauti.
Nacionalines koalicijas kuria IRT srityje dirbantys subjektai, kurie paprastai būna:
- Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos (švietimo, verslo, užimtumo ir žinių visuomenės paslaugų institucijos),
- IRT srityje dirbančios organizacijos (didelės ir mažos įmonės, prekybos ir pramonės rūmai),
- Mokymo ir švietimo organizacijos – universitetai, kolegijos ir pan.,
- Viešosios ir privačios įmonės,
- Skaitmeninio raštingumo kuratoriai ir kiti susiję EK patarėjai ar ambasadoriai,
- EK vietinių biurų atstovai,
- Ne pelno siekiančios organizacijos.
Daugiau informacijos apie nacionalines koalicijas Europoje…
Misija
Įmonių, įstaigų ir organizacijų, pasirašiusių Nacionalinės skaitmeninės koalicijos memorandumą, misija yra didinti gyventojų užimtumą, skatinti veiksmingesnį skaitmeninių galimybių panaudojimą ir bendradarbiauti įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programą „Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“.
Uždaviniai*
* NSK uždaviniai atnaujinti 2016 m. rugsėjo 29 d. NSK steigėjų ir narių susitikimo metu, atsižvelgiant į naująją įgūdžių darbotvarkę.
1. Iš esmės sumažinti IRT specialistų trūkumą, gerinti sąlygas privataus ir valstybinio sektorių darbuotojams bei visiems gyventojams įgyti ir nuolatos tobulinti darbui reikalingus IRT ir bendruosius gebėjimus, kurtis IT verslui ir plėtotis skaitmeninei rinkai:
- IRT specialistus (per)kvalifikuoti pagal rinkos poreikius, skatinti ir kitų sričių specialistus įgyti IRT specialybes;
- skatinti elektroninę lyderystę, IRT įmonių kūrimą bei naujų skaitmeninių galimybių panaudojimą įvairiose Lietuvos ūkio srityse; skatinti geresnį turimos IRT infrastruktūros ir egzistuojančių paslaugų panaudojimą;
- sukurti lankstesnes skaitmeninių gebėjimų ugdymo ir sertifikavimo sistemas, panaudoti dabar esamas bendraeuropines sistemas;
- skatinti atvirų švietimo išteklių kūrimą ir naudojimą, skatinti įmones, įstaigas ir organizacijas rengti ir teikti internetinius kursus.
2. Pritraukti daugiau jaunimo rinktis IRT ir kitas tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas; užtikrinti skaitmeninių ir darbui reikalingų universaliųjų gebėjimų įgijimą mokantis ir kitų specialybių:
- nuolat tobulinti bendrojo lavinimo ir studijų bei profesinio rengimo programas pagal darbo rinkos poreikius;
- siekti, kad rengiami specialistai turėtų darbo rinkai reikalingų IRT gebėjimų;
- stiprinti skaitmeninių gebėjimų ugdymo sistemą įtraukiant į mokymo procesą verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovus;
- įtraukti IRT mokymus į jaunimo neformaliojo ugdymo programas.
3. Stiprinti visuomenės supratimą apie skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių svarbą:
- įtraukti visuomenę į skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių sklaidą;
- nuolat informuoti visuomenę apie skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių svarbą;
- kartu rengti visuomenės informavimo nacionalines akcijas ir regionines veiklas, kad būtų pasiekiamas kiekvienas Lietuvos gyventojas.
2017 m. vasario 14 d. LR Susisiekimo ministerijoje vykusiame posėdyje Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) partneriai aptarė skaitmeninių pokyčių visuomenei iššūkius Lietuvoje bei prieš kelis mėnesius Europos Komisijos pradėtą Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos iniciatyvą, ir nutarė tęsti NSK veiklą bei prisidėti prie mūsų šalies gyventojų įgūdžių tobulinimo strategijos įgyvendinimo, siekiant mažinti informacinių ryšių technologijų (IRT) vartotojų gebėjimų atskirtį. NSK posėdyje dalyvavo 17 NSK narių atstovų, o susirinkusiuosius pasveikino Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis.
Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. Lietuvos gyventojų turi nepakankamus skaitmeninius įgūdžius arba visai jų neturi. Statistikos duomenimis, tik mažos dalies vartotojų IRT gebėjimai yra aukštesni nei baziniai, o daugumos jų įgūdžiai tėra pradinio lygio (paieška internete ir naudojimasis e. pašto paslaugomis), todėl nėra pakankami kasdieniam darbui. Be to, per 20 proc. šalies gyventojų apskritai niekada nesinaudojo internetu. Sparti informacinių technologijų plėtra taip pat rodo, kad skaitmenines žinias būtina ne tik įgyti, bet ir jas nuolat tobulinti, mokytis visą gyvenimą. Nepaisant to, kad jau šiuo metu daugelis darbo vietų reikalauja kompiuterinio raštingumo pagrindų, prognozuojama, kad 2020 m. šie pagrindai bus reikalingi devyniose iš dešimties darbo vietų.
Susisiekimo ministras: Būtina ugdyti vyresnių žmonių skaitmeninius gebėjimus.
Pranešimas LR Susisiekimo ministerijos svetainėje
Publikacija BNS spaudos centre
Spustelėkite ant nuotraukos, norėdami matyti daugiau nuotraukų
