Svarbiausi pokyčiai švietimo srityje grindžiami 2021–2035 m. Estijos švietimo strategija (Vyriausybės priimta 2021 m. lapkritį). Tai prioritetų nustatymo ir finansavimo sprendimų, taip pat įgyvendinimo programų, kuriomis padedama siekti strateginių tikslų, rengimo pagrindas. Švietimo strategijos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija.

Švietimo strategija atlieka svarbų vaidmenį siekiant bendrųjų nacionalinio ilgalaikės plėtros plano dėl Estijos 2035 m. tikslų. Strategija grindžiama principu, kad norint pasiekti būsimus švietimo tikslus Estijoje, būtina išlaikyti ir toliau plėtoti jos stipriąsias puses ir šalinti kliūtis.

Bendras strategijos tikslas – suteikti Estijos gyventojams žinių, įgūdžių ir nuostatų, kurie padėtų žmonėms realizuoti savo potencialą asmeniniame, profesiniame ir socialiniame gyvenime ir padėtų skatinti gyvenimo kokybę Estijoje bei darnų vystymąsi pasaulyje.

Bendras tikslas grindžiamas trimis strateginiais tikslais.

1. Mokymosi galimybės yra įvairios ir prieinamos, o švietimo sistema suteikia galimybę sklandžiai pereiti iš vieno švietimo lygmens į kitą.

Būtina: parengti išsamų sprendimą, kaip formaliajame švietime atsižvelgti į neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, siekiant labiau atsižvelgti į įvairiose aplinkose (skaitmeninėje aplinkoje, darbo vietose, jaunimo centruose ir programose, laisvalaikio mokyklose, aplinkosaugos švietimo centruose ir t. t.) įgytas žinias ir įgūdžius; įgalioti vyriausybę sudaryti galimybes žemos kvalifikacijos ir menkai išsilavinusiems suaugusiesiems ugdyti mokymosi įpročius ir vystytis savarankiškai, įskaitant skaitmeninę įtrauktį. Skaitmeninė įtrauktis reiškia galimybę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, taip pat atitinkamą požiūrį ir įgūdžius, kurių reikia norint naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

2. Estijoje kompetentingi ir motyvuoti mokytojai ir mokyklų vadovai, įvairi mokymosi aplinka ir į besimokantįjį orientuotas požiūris į mokymąsi ir mokymą.

Pedagogai yra susipažinę su tendencijomis, galimybėmis, rizika ir metodikomis, susijusiomis su naujomis technologijomis, ir jas tikslingai taiko. Pažangaus mokymosi ištekliai ir metodika padeda stiprinti ir veiksmingai mokytis ir mokyti, taip pat padėti nedelsiant teikti ir gauti išsamią grįžtamąją informaciją. Esminis veiksmas – mokymosi personalizavimas ir įvairinimas, taip pat parama mokymuisi naudojant skaitmeninius sprendimus.

Būtina: skatinti įvairių mokymosi ir mokymo metodų (įskaitant skaitmeninę pedagogiką) kūrimą ir įgyvendinimą; plėtoti ir naudoti skaitmeninius sprendimus kaip švietimo inovacijų priemones, kurios sudaro sąlygas švietimo įvairinimui ir individualizavimui, įskaitant mokymosi vertinimą; didinti mokymosi proceso dalyvių informuotumą apie informacinės visuomenės galimybes ir riziką; taikyti sistemingą požiūrį į naujų sprendimų diegimą; gerinti estų kalbos mokymo ir estų mokymosi galimybes diegiant skaitmeninius sprendimus.

3. Mokymosi galimybės atitinka visuomenės ir darbo rinkos vystymosi poreikius.

Visų amžiaus grupių skaitmeninio turinio tobulinimo įgūdžiai suteikia lygias galimybes visiems besimokantiems asmenims ir sudaro sąlygas didinti konkurencingumą. Esminiai veiksmai – sukurti skaitmeninį sprendimą, kaip valdyti individualius mokymosi būdus ir karjerą, taip pat vertinti įgūdžius (skaitmeninio švietimo istorija). Taip pat ugdyti visų amžiaus grupių skaitmeninį raštingumą, kad būtų didinama skaitmeninė įtrauktis ir ugdomi gebėjimai kurti informacines technologijas.

Būtina: sukurti skaitmeninį sprendimą, kaip valdyti individualias mokymosi kryptis ir karjerą ir vertinti įgūdžius (skaitmeninio švietimo istorija); didinti informuotumą apie informacinės visuomenės galimybes ir riziką ir ugdyti visų amžiaus grupių skaitmeninius įgūdžius, kad būtų galima dalyvauti skaitmeniniame gyvenime.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, visų subjektų atsakomybė ir vaidmenys turi būti aiškūs, bet tuo pačiu ir lankstūs. Svarbu, kad visi žinotų ir rūpintųsi, prisiimtų atsakomybę už užduotis, kurias jie geriausiai gali atlikti, ir kad jie būtų pasirengę bendradarbiauti.

• Pedagogai – sukurti vystymuisi palankią, sveiką, saugią ir bendradarbiavimu grindžiamą mokymosi aplinką ir organizacinę kultūrą.
• Mokyklų savininkai – sudaryti sąlygas jų mokykloms tinkamai veikti ir užtikrinti reikiamus išteklius, kad jie galėtų išlaikyti mokyklas.
• Tėvai – remti nepilnamečius besimokančius asmenis, sudaryti palankias sąlygas mokytis ir prisidėti prie mokyklos gyvenimo.
• Besimokantys asmenys – prisiimti atsakomybę už savo švietimą ir priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl švietimo krypčių, kad įgytų žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų jiems realizuoti savo potencialą ir sėkmingai gyventi.
• Darbo rinkos dalyviai aktyviai prisideda prie darbo rinkos poreikius atitinkančios mokymosi sistemos kūrimo ir dalyvauja rengiant mokymo programas, susijusias su konkrečiomis jų veiklos sritimis. Darbdaviai prisiima didesnę atsakomybę už savo darbuotojų švietimo ir įgūdžių ugdymą, įskaitant mokymosi darbo vietoje ir stažuočių darbo vietoje galimybių suteikimą.
• Pilietinė visuomenė yra svarbi valstybės, vietos valdžios institucijų ir socialinių partnerių partnerė ir dalyvauja strateginėje švietimo plėtroje.
• Vyriausybė ir vietos valdžios institucijos užtikrina įvairias aukštos kokybės mokymosi galimybes, prieinamumą ir aukštos kokybės mokymosi aplinką, įskaitant optimalų švietimo įstaigų tinklą.

2021–2035 m. švietimo strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai švietimo tikslai ateinantiems 15 metų, yra tolesnė veikla, susijusi su 2020 m. Estijos mokymosi visą gyvenimą strategija. Strategija grindžiama tyrimais ir analizėmis, ekspertų parengtais vizijos dokumentais, Estijos 2035 m. strategija, JT darnaus vystymosi tikslais (DVT), švietimo strategijos darbo grupių darbo rezultatais, per viešas konsultacijas ir dalyvavimo renginius surinkta grįžtamąja informacija ir informacija, taip pat 2020 m. Estijos mokymosi visą gyvenimą strategijos ir jos laikotarpio vidurio vertinimo rezultatais.

Skaitmeniniai sprendimai ir didėjantis skaitmeninės kompetencijos lygis pagerino Estijos švietimo prieinamumą, įvairovę ir veiksmingumą. Bendrojo lavinimo mokyklos ir profesinės mokyklos turi aukšto lygio skaitmeninę infrastruktūrą. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija pabrėžia, kad reikia toliau ugdyti skaitmeninius gebėjimus ir remti mokymosi įvairinimą, be kita ko, pasitelkiant skaitmeninius sprendimus.

Laukiant būsimų iššūkių, svarbu pripažinti platesnį švietimo vaidmenį ir suprasti asmeninę, kultūrinę ir visuomeninę švietimo vertę, kuri taip pat buvo 2020 m. Estijos mokymosi visą gyvenimą strategijos atskaitos taškas ir kuri buvo pabrėžta vizijos dokumentuose. Asmenims švietimas suteikia galimybę atrasti ir plėtoti savo gebėjimus ir įgūdžius, kad taptų sveikais ir aktyviais visuomenės nariais. Švietimas padeda išsaugoti kultūrą, ugdyti tapatybę ir susieti praeitį, dabartį ir ateitį. Vienas iš Estijos visuomenės trūkumų yra deklaruotų ir faktinių vertybių atotrūkis, t. y. tai, kokiu mastu žmonės kasdieniame gyvenime vadovaujasi vertybėmis ir įsitikinimais, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių sutaria visuomenė. Švietimo visuomeninė vertė turėtų atsispindėti didesniam visuomenės nuoseklumui, saugumui, lankstumui, kūrybiškumui ir regeneraciniam pajėgumui, kad žmonės galėtų susidoroti su sparčiai kintančiu pasauliu, įskaitant krizines situacijas.