Kadangi įgūdžių poreikiai Europoje sparčiai kinta, aukštojo mokslo sektorius turi prisitaikyti, nes jis turi unikalią galimybę padėti Europai tapti labiau skaitmenine ir įtraukesne. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga ėmėsi šių dviejų iniciatyvų: Europos universitetų strategijos ir Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingo Europos bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje tiltų tiesimo.

Pagrindinis aukštojo mokslo sektoriaus vaidmuo

Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti reikės daugiau švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, todėl aukštojo mokslo institucijoms teks svarbus vaidmuo šiame procese, įskaitant:

• Europos švietimo erdvės (EEE) ir Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sukūrimą iki 2025 m.;
• tvarios ir atsparios ekonomikos formavimą ir mūsų visuomenės žalesnės, įtraukesnės ir labiau skaitmeninės ekonomikos kūrimą;
• suteikti aukštos kvalifikacijos europiečiams puikių įsidarbinimo perspektyvų, o įsitraukusiems piliečiams padėti dalyvauti demokratiniame gyvenime - 80 proc. neseniai baigusių aukštąjį mokslą ES įsidarbins greičiau nei per 3 mėnesius po studijų baigimo.

Europos universitetų strategija

Skaitmeniniame dešimtmetyje nustatyti plataus užmojo tikslai, kuriais siekiama, kad iki 2030 m. 80 proc. žmonių turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o IRT specialistų būtų 20 mln.

Šia strategija siekiama remti Europos aukštojo mokslo institucijas (Europoje daugiau kaip 5 000), kad jos padėtų pasiekti šiuos plataus užmojo tikslus. Šiuo tikslu strategijoje nustatyti keturi pagrindiniai tikslai:

• stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų europinę dimensiją;
• remti universitetus kaip europietiško gyvenimo būdo švyturius;
• suteikti galių universitetams kaip pokyčių veikėjams vykdant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;
• stiprinti universitetus kaip Europos pasaulinio vaidmens ir lyderystės varomąją jėgą.

Be to, siekdama visapusiškai remti strategijos plėtojimą, ES suplanavo keturias pavyzdines iniciatyvas:

1. iki 2024 m. vidurio dar labiau išplėsti Europos universitetų iniciatyvą, kad iki 2024 m. vidurio būtų įsteigta 60 Europos universitetų, o jų bendras skaičius viršytų 500;
2. siekti sukurti teisinį aukštojo mokslo institucijų aljansų statusą, kad jos galėtų sutelkti išteklius, kompetencijas ir pajėgumus;
3. išnagrinėti galimybes ir būtinus darbus siekiant bendro Europos mokslo laipsnio iki 2024 m. vidurio;
4. išplėsti Europos studento pažymėjimo iniciatyvą, 2022 m. įdiegiant unikalų Europos studento identifikatorių, kuriuo galės naudotis visi judūs studentai, o iki 2024 m. vidurio – visi Europos universitetų studentai.
    

Veiksmingo Europos bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje tiltų tiesimas

Komisija taip pat parengė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria siekiama sudaryti sąlygas Europos aukštojo mokslo įstaigoms glaudžiau bendradarbiauti ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti bendras tarptautines programas arba jungtinius laipsnius. Pagrindinis pasiūlymo tikslas – skatinti valstybes nares remti aukštos kokybės mokymosi visą gyvenimą galimybių teikimą visiems, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, daugiausia dėmesio skiriant labiausiai paklausioms sritims.

Rekomendacija siekiama užtikrinti, kad tarptautinis bendradarbiavimas taptų naujo lygio ir kokybiškesnis, ir suteikti tiesioginės naudos studentams, kad jie galėtų pagerinti savo įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, palengvindami prieigą prie šiuolaikinių ir novatoriškų tarpvalstybinių miestelių, judumo užsienyje ir tarpdisciplininio mokymosi.