Europos Komisija pateikė naują viziją ir strateginius planus, kaip iki 2030 m. sukurti skaitmeninę Europą. Šis perėjimas kartu bus ir perėjimas prie klimato požiūriu neutralesnės, žiedinės ir atsparios ekonomikos kūrimo. ES siekia sukurti Europą, kuri būtų įgalinta siekti tvarios ir klestinčios skaitmeninės ateities, užtikrindama, kad Europa galėtų būti skaitmeniniu požiūriu nepriklausoma vis atviresniame ir vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje.
Šie tikslai yra susiję su Komisijos pirmininkės L. von der Leyen raginimu kitą laikotarpį paskelbti Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. Be to, juo siekiama reaguoti į Europos Vadovų Tarybos raginimą sukurti "Skaitmeninį kelrodį" ir jis grindžiamas Komisijos 2020 m. vasario skaitmenine strategija. Komisija pasiūlė parengti sutartą skaitmeninių principų rinkinį, kuris bus pradėtas įgyvendinti daugelyje šalių, įgyvendinant projektus ir tvirtą sistemą, kad būtų galima stebėti pažangą; tai taps "Skaitmeniniu kelrodžiu". Kelrodis nustato bendrą su valstybėmis narėmis valdymo struktūrą, grindžiamą stebėsenos sistema, kurią sudarys metinės ataskaitos šviesoforo pavidalu. Šie tikslai bus įtvirtinti politikos programoje, dėl kurios bus susitarta su Europos Parlamentu ir Taryba.
Skaitmeniniame kelrodyje į keturis aiškius pagrindinius punktus išskirti siekiai, kuriuos norima įgyvendinti iki 2030 m:
- skaitmeninių įgūdžių turintys piliečiai ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninių technologijų specialistai: Iki 2030 m. ne mažiau kaip 80 proc. visų suaugusiųjų turėtų turėti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius;
- saugi, veiksminga ir tvari skaitmeninė infrastruktūra: Iki 2030 m. visi ES namų ūkiai turėtų turėti gigabitinį ryšį, o visos apgyvendintos teritorijos turėtų būti padengtos 5G ryšiu;
- įmonių skaitmeninė transformacija: Iki 2030 m. trys iš keturių įmonių turėtų naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Daugiau kaip 90 proc. mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį;
- viešųjų paslaugų skaitmeninimas: Iki 2030 m. visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos internetu; visi piliečiai turės prieigą prie savo e. medicininių įrašų, o 80 proc. piliečių turėtų naudotis e. tapatybės sprendimu.
Daugiašaliais projektais siekiama pašalinti esminių pajėgumų spragas ES, o Komisija sudaro tam sąlygas derindama ES biudžeto, valstybių narių ir pramonės investicijas, remdamasi Atsigavimo ir atsparumo priemone ir kitu ES finansavimu. Atsigavimo ir atsparumo atkūrimo planuose valstybės narės yra įsipareigojusios skaitmeninėms technologijoms skirti ne mažiau kaip 20 proc. Galimi projektai - tai visos Europos sujungta duomenų apdorojimo infrastruktūra, naujos kartos mažos galios patikimų procesorių kūrimas ir diegimas, taip pat sujungtos viešojo administravimo institucijos.
Skaitmeninės teisės visiems europiečiams yra pagrindinis ES skaitmeninės pažangos plano akcentas. Į žmogų orientuotas požiūris yra labai svarbus norint atspindėti realų pasaulį, todėl Komisija pasiūlė parengti skaitmeninių principų rinkinį, užtikrinantį, pavyzdžiui, kad piliečiai jaustųsi galintys naudotis didelio ryšio ir nediskriminacinėmis interneto paslaugomis. Šie principai gali būti įtvirtinti oficialių institucijų susitarime ir kasmet stebima, ar europiečiai mano, kad jų skaitmeninės teisės yra gerbiamos.
Skaitmeninės Europos kūrimas taip pat labai svarbus tarptautinei sąveikai. Derindama ES vidaus investicijas su finansavimu, skiriamu pagal naujas išorės bendradarbiavimo priemones, ES galės bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje siekdama bendrų pasaulinių tikslų. Komisija pasiūlė įsteigti naują ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą.