Pagrindinių skaitmeninių įgūdžių įgijimas, visų pirma gebėjimas bendrauti elektroniniu būdu, tvarkyti informaciją ir turinį, vykdyti sandorius internetu ir spręsti problemas, susijusias su kompiuterių naudojimu, tuo pat metu žinoti ir taikyti internetinę saugą, saugumą ir teisę, šiuolaikinėje visuomenėje užima pagrindinę vietą siekiant skaitmeninio raštingumo, atsižvelgiant į nuolat augantį fizinį ir socialinį junglumą pasauliniu mastu, masinę visų rūšių duomenų gamybą ir gausybę išmaniųjų prietaisų, sudarančių daiktų internetą.
Kaip matyti per pastaruosius keletą dešimtmečių, technologinė pažanga vyksta nenuspėjamu greičiu, o tai, kas bus tolimoje ateityje iš esmės neprognozuojama. Dirbtinio intelekto (DI) sugrįžimas ir klasikinio mašininio mokymosi praturtinimas gilaus mokymosi galimybėmis leidžia tikėtis, kad atsiras daug naujų išmaniųjų programų ir (arba) mašinų, padėsiančių ir papildysiančių žmogaus mąstymą ir gebėjimus, nesvarbu, ar jos veiktų tiesiogiai sąveikaudamos su žmogumi, ar kaip kitų sistemų komponentai, ar savarankiškai vykdydamos tam tikras užduotis.
„Todėl galima tvirtai teigti, kad skaitmeninė aplinka nuolat vystysis ir reikš aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, kad būtų galima skatinti ir panaudoti technologinę plėtrą žmonijos gerovei.“
Žmonės, kuriems suteikti tokie pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai, negali neturėti gilaus supratimo apie etiką, kuria turėtų būti grindžiamas šių taikomųjų programų ir (arba) mašinų diegimas, kad būtų užtikrintas sąžiningas, patikimas, įtraukus, skaidrus, atskaitingas, saugus, privatumą gerbiantis, taigi tikrai teigiamas jų diegimo poveikis visuomenei.
Skaitmeninių įgūdžių ugdymas turėtų prasidėti nuo mažens, todėl mokykla turėtų būti atsakinga už atitinkamą mokinių supažindinimą. Po tokio svarbaus įvadinio mokymo mokykloje ir atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai yra susiję su visa visuomene, kuri nori būti skaitmeniškai raštinga, tolesnis pagrindinių skaitmeninių įgūdžių tobulinimas gali būti paliktas individų mokymosi visą gyvenimą poreikiams kartu su tęstinio mokymo nuostatomis.
Aukštojo mokslo vaidmuo
Tačiau, siekiant neatsilikti nuo technologinės plėtros, aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai iš esmės įgyjami pagal pirmosios ir antrosios studijų pakopos aukštojo mokslo programas ir vėlesnę profesinę praktiką bei nuolatinį profesinį tobulėjimą.
„Aukštojo mokslo sektoriui tenka svarbus vaidmuo įgyjant ir toliau tobulinant aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius, glaudžiai bendradarbiaujant su pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus visuomenės poreikius skaitmeniniame pasaulyje.“
Šiuo atžvilgiu pirmosios pakopos informatikos mokymo programose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pažangiam problemų sprendimui, tvirtai ugdant skaičiavimo, algoritminio ir dizaino mąstymo įgūdžius, visų pirma abstraktumą, problemų skaidymą ir modelių atpažinimą, o į tokias mokymo programas turėtų būti įtrauktas dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, duomenimis grindžiamas mąstymas ir kibernetinis saugumas.
Pouniversitetinių studijų lygmeniu su dirbtiniu intelektu susijusiose mokymo programose turėtų būti bandoma ir atsižvelgiama į tarpdalykiškumą, įtraukiant palyginti įvairios kilmės studentus (informatikos, grynuosius ir taikomuosius mokslus, kognityvinius mokslus, biomedicinos mokslus, inžineriją), taigi jie turėtų turėti pažangių konversijos programų profilį. Sudėtingų ir bendradarbiavimu grindžiamų problemų sprendimas, gilusis mokymasis, į žmogų orientuotos pažangios vartotojų sąsajos, didžiųjų duomenų analizė, dirbtinis intelektas ir kūrybiškumas, taip pat duomenimis grindžiamas verslumas – tai moduliai, kurie bus siūlomi tokiose mokymo programose, siekiant pažangių žinių ir skaitmeninių įgūdžių įvairialypiškumo, atsižvelgiant į būsimus visuomenės poreikių pokyčius.
Apie Elpida KERAVNOU-Papailiou
Kipro universiteto Kompiuterių mokslo katedros profesorė ir EITP magistro programos MAI4CAREU DI srityje akademinė koordinatorė.
Jos mokslinių tyrimų interesai apima žinių inžineriją, dirbtinį intelektą medicinoje, ekspertų sistemas ir laikines informacines sistemas medicinoje. Ji dirbo Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) valdyboje ir vykdomajame komitete, 2021 m. Tarptautinės sveikatos mokslų informatikos akademijos mokslo darbuotoja.
Apie Kipro universiteto kompiuterių mokslo katedrą
Tai seniausias akademinis informatikos fakultetas Kipre. Pirmieji studentai buvo priimti 1992 m. į šią vieną pirmųjų Kipro universiteto katedrų. Ji vykdo aktyvią mokslinių tyrimų veiklą dirbtinio intelekto, kompiuterių architektūros, kompiuterių tinklų ir kibernetinio saugumo, duomenų valdymo, grafikos ir virtualios realybės, interneto kompiuterijos, programinės įrangos inžinerijos ir teorinės informatikos srityse, kurią remia naujausia mokslinių tyrimų infrastruktūra (didelio našumo klasteriai ir saugyklų tinklai, debesų kompiuterijos įrenginiai ir virtualios realybės įranga). Daugiau informacijos rasite katedros interneto svetainėje.
© Right 3 – stock.adobe.com