Koks darbas yra geras? Pagrindinės 2026 m. Europos užimtumo ir darbo grupės išvados

2026-11-18

Spalio 13 d. paskelbtoje Europos Komisijos 2026 m. Europos užimtumo ir socialinėje perspektyvoje nagrinėjamas kokybiškų darbo vietų klausimas ir jų vaidmuo veiksmingai formuojant Europos ekonomiką. Bendras nacionalinio ir ES lygmens politikos formuotojų tikslas – kokybiškos darbo vietos yra svarbios, nes jos daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, finansiniam saugumui ir psichologinei gerovei. Kokybiškos darbo vietos taip pat yra kertinis akmuo ir būtina konkurencingumo sąlyga. Remiantis Užimtumo komiteto darbo kokybės sistema, ataskaitoje apibrėžiami trys darbo kokybės aspektai, kuriuos Europos darbuotojai vertina ir nori, kad jie labiausiai pagerėtų: darbo užmokestis, darbo ir karjeros saugumas bei darbo laikas.

Kokybiškų darbo vietų paieška

Kokybiškas darbas reiškia daugiau nei tik įsidarbinimą ar uždarbį. Kokybiškame darbe dera teisingas darbo užmokestis, saugumas, saugios darbo sąlygos ir tolesnio profesinio tobulėjimo galimybės. Sveika profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra dar viena būtina kokybiško užimtumo sąlyga. Tai taip pat taikoma darbuotojų teisėms, lygioms galimybėms ir socialinei apsaugai, taip pat gebėjimui naudotis šiomis teisėmis. Šis supratimas įtvirtintas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) dokumente, kuriame deramas darbas yra darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, darbo vietos saugumą ir socialinę apsaugą, asmeninį tobulėjimą ir vienodą požiūrį į visus. Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), vertindama darbo vietų kokybę, nagrinėja tris pagrindinius aspektus: darbo užmokestį, bendrą darbo rinkos saugumą ir pačios darbo aplinkos kokybę.  

Kokybiškų darbo vietų problema 

Europos lygmeniu kokybiškos darbo vietos pastaruoju metu vis labiau siejamos su bendru ES konkurencingumu. Remiantis 2024 m. M. Draghi ataskaita dėl ES konkurencingumo, įgūdžių trūkumas yra viena didžiausių kliūčių ES darbo rinkai, o viena iš pagrindinių Komisijos įgūdžių sąjungos sudedamųjų dalių yra įgūdžių ugdymas siekiant kokybiško gyvenimo ir darbo vietų. 

Kvalifikuotų specialistų poreikis Europoje yra labai svarbus jos gebėjimui reaguoti į naujus iššūkius ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Įgūdžių ir darbo jėgos trūkumas labai didelis, žemyno demografinė padėtis tebėra iššūkis, o dvejopos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos (ir ypač DI) tempai reiškia, kad įgūdžiai greičiau pasensta ir turi būti atnaujinami visą gyvenimą. Tačiau kamuolys yra ir darbdavių pusėje: geresnės darbo sąlygos gali padėti pritraukti ir išlaikyti talentus, padėti darbuotojams tobulinti savo įgūdžius ir padidinti našumą. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Neseniai atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, beveik pusė MVĮ nurodė, kad per pastaruosius dvejus metus joms buvo sunku rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. 

Kaip ES vertina darbo vietų kokybę

Per pastaruosius 10 metų darbo vietų kokybė visoje Europoje pagerėjo. Užimtumas padidėjo, o augimas paspartėjo. 2025 m. ES užimtumo lygis buvo 76,1 proc., o tai nedaug atsilieka nuo Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyto 2030 m. 78 proc. tikslo.

Apskaičiuota, kad realusis BVP augs 1,5 proc., o 21 iš 27 ES valstybių narių pasieks iki pandemijos buvusį 2019 m. lygį. Be to, ES minimaliojo darbo užmokesčio direktyva padėjo padidinti minimalųjį darbo užmokestį, ypač tose valstybėse narėse, kuriose darbo užmokestis tradiciškai išlieka mažas. Didžiausias augimas užfiksuotas Slovėnijoje (16 proc.), Bulgarijoje (12,5 proc.), Slovakijoje (12,1 proc.), Lietuvoje (11,1 proc.) ir Vengrijoje (11 proc.). 

Modelių paieška: kaip keičiasi darbo kokybė įvairiuose sektoriuose ir darbuotojų kategorijose

Darbo kokybė įvairiuose sektoriuose skiriasi ir įvairiose socialinėse grupėse pasitaiko nevienodai. Atrodo, kad strateginės ir ekonominės svarbos sektoriuose, pavyzdžiui, gamybos ar žinioms imliuose sektoriuose, siūlomos geresnės kokybės darbo vietos. Geresnės kokybės darbo vietos labiau paplitusios tokiuose sektoriuose kaip IT, ryšių, finansų ir draudimo, viešojo administravimo arba profesinės, mokslinės ir techninės veiklos ir ekspertinių žinių teikimo. 

Darbo kokybė taip pat skiriasi priklausomai nuo darbuotojų kategorijos. Nekokybiškose darbo vietose itin daug moterų, jaunesnių darbuotojų, migrantų, žemesnio išsilavinimo asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų. Išsilavinimas yra stipriausia darbo kokybės varomoji jėga: aukštesnė kvalifikacija paprastai padeda žmonėms gauti geriau apmokamą ir saugesnį darbą. 

Taip pat svarbu, kaip organizuojamas darbas. Pavyzdžiui, subranga ir užsakomosios paslaugos (tai praktika, kurią dažnai taiko MVĮ, ypač dėl mažesnių išlaidų) gali būti siejamos su prasta darbo vietų kokybe, tačiau panašiu darbo užmokesčiu. Užsakomosios paslaugos taip pat gali padidinti esamą nelygybę darbo rinkoje, nes atrodo, kad jos daugiausia susijusios su mažiau apmokamomis darbo vietomis. 

Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai: pagrindinės tendencijos 

DI priemonių diegimas ES smarkiai išaugo. Apie 30 proc. ES darbuotojų naudoja DI priemones, palyginti su 43 proc. JAV. Vis daugiau įmonių visoje Europoje taip pat naudoja dirbtinį intelektą: ši dalis padidėjo nuo 7,6 proc. 2021 m. iki 13,4 proc. 2024 m. ir beveik 20 proc. 2025 m. Kalbant apie DI diegimą visoje šalyje, įvairiose ES valstybėse narėse jis tebėra nevienodas, tačiau akivaizdu, kad stiprias įgūdžių sistemas turintiems asmenims sekasi geriau: 

Daugiau nei trečdalis darbuotojų, dirbančių geresnės kokybės darbo vietose, naudoja dirbtinį intelektą darbe.

Dirbtinis intelektas labiau nulemia jaunesniųjų darbuotojų įdarbinimą

Dirbtinio intelekto poveikis nėra proporcingas: Užimtumas DI veikiamuose ES sektoriuose tarp jaunesnių žmonių augo lėčiau nei bet kurioje kitoje amžiaus grupėje – žr. diagramą, paimtą iš 2026 m. ES užimtumo ir socialinės perspektyvos. 

diagrama

Ši tendencija atitinka naujausius įrodymus apie prastesnius santykinius rezultatus, susijusius su jaunesniais ar jaunais darbuotojais, ir galimą neigiamą DI poveikį pradinio lygio darbo vietoms, kuriose technologija automatizuoja užduotis, o ne kuria darbo vietas. EBPO taip pat nustatė, kad jos tiriamose šalyse padidėjo jaunų absolventų ir vyresnio darbingo amžiaus gyventojų nedarbo skirtumas. EURES taip pat praneša, kad didelė dalis 20–29 m. amžiaus grupės asmenų (14 proc.) nestudijuoja, nedirba ir nedalyvauja mokymuose. 

JAV duomenys rodo, jog sumažėjo pradinio lygio darbo vietų, to pavyzdys yra DI veikiamas sektorius - klientų aptarnavimas ir programinės įrangos kūrimas, tačiau gali būti ir kitų veiksnių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į DI poveikį įvairių rūšių darbo vietoms ir darbuotojams, neapsiribojant vien tik pradiniu įgūdžių lygiu.

Atskleidžiami DI pavojai 

Daugėja įrodymų apie dirbtinio intelekto poveikį žmogaus kognityviniams, emociniams ir socialiniams gebėjimams. Tai nenusveria dirbtinio intelekto atneštos naudos, tačiau reikia atidesnio kritinio požiūrio. Intensyvi priklausomybė nuo generatyvinio DI siejama su išmatuojamai sumažėjusiu kritiniu mąstymu, net jei užduočių našumas pagerėja.

Poveikis gali apimti ne tik pažinimą, bet ir emocinius bei socialinius gebėjimus, nuo kurių priklauso profesinis gyvenimas. Pasak Braghieri, Levy ir Makarin, 2022 m., cituojamų 2026 m. "Outlook" leidime, socialinės žiniasklaidos algoritmai, skirti naudotojams išlaikyti programoje, prisidėjo prie išmatuojamos žalos psichikos sveikatai. 4 savaičių trukmės atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, didesnis naudojimasis socialiniais tinklais buvo susijęs su didesne vienatve ir mažesniu socializacijos troškimu (Fang et al., 2025). 

Žvilgsnis į ateitį: kokybiškos darbo vietos kaip ES konkurencingumo varomoji jėga

2026 m. Europos užimtumo ir socialinės perspektyvos įžvalgos rodo, kad kokybiškos darbo vietos yra neatsiejamos nuo konkurencingumo. Kadangi Europoje trūksta darbo jėgos ir įgūdžių, taip pat susiduriama su demografiniu spaudimu ir sparčia technologijų raida, norint pritraukti ir išlaikyti specialistus reikia abiejų pusių pastangų: darbuotojams vis dažniau reikės tinkamų įgūdžių; tačiau darbdaviai vis dažniau turės juos pasitikti pusiaukelėje, užtikrindami teisingą darbo užmokestį, darbo saugumą ir tolesnes profesinio tobulėjimo galimybes.

Be to, spartus DI įsisavinimas suteikia ir galimybių, ir iššūkių: nors jis gali padidinti našumą ir padėti kurti aukštesnės kokybės darbo vietas, dėl nevienodo jo poveikio darbuotojams (ypač jaunimui) reikia atidžiai stebėti ir imtis tikslinių politikos priemonių. Siekiant užtikrinti, kad Europos skaitmeninė transformacija virstų kokybiškomis darbo vietomis visiems, bus labai svarbu investuoti į įgūdžius, mokymąsi visą gyvenimą ir geresnes darbo sąlygas.

2026 m. Komisija turėtų pateikti Kokybiškų darbo vietų aktą – į ateitį orientuotą teisės aktą, kuris padės užtikrinti, kad užimtumo politika neatsiliktų nuo sparčiai kintančios ES ekonomikos, kartu tinkamai suderinant konkurencingumą ir darbuotojų apsaugą.

© Europos Sąjunga, 2026 m.

Apie naujieną

Autorius
https://digital-skills-jobs.europa.eu/node/21127
Skaitmeninė technologija, specializacija
Dirbtinis intelektas
Skaitmeniniai įgūdžiai
Skaitmeninė transformacija
Skaitmeninių įgūdžių lygis
Pagrindiniai įgūdžiai
Tarpiniai įgūdžiai
Išplėstiniai įgūdžiai
Skaitmeninis ekspertas
Iniciatyvos rūšis
ES institucijų