Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.
Tarp ES narių Kroatijoje yra daugiausia jaunuolių, turinčių bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 97 proc. Antrą vietą dalinasi Estija, Lietuva ir Nyderlandai (po 93 proc.), o trečioje – Graikija su 92 proc.
Mažiausiai jaunuolių, turinčių gerus skaitmeninius įgūdžius, yra Rumunijoje (56 proc.), Bulgarijoje (58 proc.), Italijoje (65 proc.), Vengrijoje (68 proc.), Latvijoje ir Liuksemburge (po 75 proc.).
„Jaunimas ne tik Lietuvoje, bet visoje ES turi geresnius skaitmeninius įgūdžius nei kitos amžiaus grupės. Lietuvos jaunuoliai ne kartą įrodė, kad yra imlūs skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms. Tai matėme ir Europos Komisijos atstovybės organizuotuose hakatonuose, kur Lietuvos jaunuoliai, sutelkę išradingumą, kūrybiškumą ir žinias, ieškojo novatoriškų skaitmeninių sprendimų Lietuvai ir Europai. Be to, Lietuvos jaunuoliai ir patys kuria iniciatyvas, siekdami padėti kitiems tobulinti savo gebėjimus skaitmeninėje erdvėje“, – sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jaunimas pirmauja, bet kaipgi vyresnio amžiaus žmonės?
A. Pranckevičiaus nuomone, matome tik dalį paveikslo, mat skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip paplitę likusioje visuomenės dalyje, nors internetu ir naudojasi vis daugiau lietuvių.
„Kaip esame pažymėję EK parengtoje šių metų šalies ataskaitoje, bendrai visuomenėje bazinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra žemesnis už ES vidurkį: 44 proc. 16-74 m. gyventojų nesinaudoja skaitmenine aplinka ir neturi bazinių skaitmeninių įgūdžių. Didelė skaitmeninė atskirtis tarp tų Lietuvos interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi labai aktyviai – naudojasi mobiliaisiais telefonais teikiamomis naujomis paslaugomis, banko paslaugomis, mobiliuoju e. parašu, atsiskaitymo už automobilių stovėjimą paslaugomis – ir 15 proc. gyventojų, kurie internetu niekada nesinaudojo“, – dėmesį atkreipia jis.
Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės, viena vertus, puikūs šalies jaunuolių skaitmeniniai įgūdžiai išryškina skaitmeninę atskirtį tarp skirtingo amžiaus šalies gyventojų. Kita vertus, jaunuolių žinias bei laiką galima pasitelkti mažinant minėtąją atskirtį.
„Šiuo metu mūsų vykdomo projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautai yra 14-29 metų amžiaus savanoriai, padedantys pažinti išmaniąsias technologijas ir patariantys kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę pagilinti savo jau turimus skaitmeninius įgūdžius, bet svarbiausia – bendraujant padėti įvairaus amžiaus žmonėms, pasidalinti su jais savo žiniomis ir tokiu būdu mažinti jų skaitmeninę atskirtį“, – sako L. Križinauskienė, pastebinti, kad jau dabar e. skautai suteikė per penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.
Jos teigimu, norintiems tapti e. skautu būtina užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su e. skautams skirta informacija, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e.skauto veiklą.
EK tikslai – ne tik gyventojų skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, skaitmenizacija yra ir visos Europos prioritetas. Tai įrodo ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas apie ES padėtį – jame ji kviečia visus europiečius siekti, kad ateinantys dešimt metų būtų Europos skaitmeninis dešimtmetis. EK pirmininkė savo kalboje pabrėžė būtinybę turėti bendrą skaitmeninės Europos kūrimo planą, kuriame būtų aiškiai nustatyti 2030 m. tikslai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neturime pamiršti laikytis aiškių principų: prisijungimo teisės ir teisės į privatumą, žodžio laisvės, laisvo duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo.
Be skaitmeninių įgūdžių A. Pranckevičius išskiria dar tris prioritetines sritis, į kurias šiuo metu nukrypęs visas Europos dėmesys.
„Pirmoji jų – duomenys. Europos pramonėje net 80 proc. surenkamų duomenų nėra panaudojami. Duomenų ekonomika, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras duomenų erdves skirtingose pramonės srityse, galėtų būti stipri inovacijų ir darbo vietų kūrimo jėga. Todėl EK planuose – Europos debesija „GaiaX“, – aiškina jis.
Antra sritis yra technologijos, konkrečiau – dirbtinis intelektas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali būti naudingas visos srityse – žemės ūkyje, medicininėje diagnostikoje, eismo saugume – tačiau vystant šią technologiją svarbu užtikrinti ir jos saugumą. Todėl EK siūlo sukurti saugią Europos e. tapatybę.
Trečioji – infrastruktūra. Anot A. Pranckevičiaus, net 40 proc. kaimo vietovių Europoje vis dar neturi prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, o jis ne tik suteikia nepaprastai daug galimybių, bet ir yra būtina sąlyga, norint atgaivinti kaimo vietoves, todėl būtina investuoti į ryšio plėtrą bei jo saugumą.
„Visgi Europos skaitmenizacija yra kur kas daugiau – tai mūsų kelias įgyvendinant dvejopą – ne tik skaitmeninę, bet ir ekologinę – pertvarką. Europa renkasi žaliąjį kursą ir iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutralaus poveikio žemynu. O skaitmeniniai sprendimai – mūsų kompasas siekiant šių tikslų. Nes dabartis yra skaitmeninė, o ateitis, perfrazuojant australų aplinkosaugos aktyvistą Bob Brown, arba bus ir skaitmeninė, ir žalia, arba jos nebus visai“, – teigia EK atstovas Lietuvoje.