Blokų grandinės technologija sparčiai įsitvirtina kaip saugių, skaidrių ir veiksmingų skaitmeninių sandorių visoje Europos Sąjungoje pagrindas. Pasitelkiant decentralizuotus registrus ir pažangius kriptografinius metodus, blokų grandinė mažina priklausomybę nuo tarpininkų, stiprina duomenų vientisumą ir padeda didinti pasitikėjimą viešojo ir privačiojo sektorių operacijomis. Jos įtaka akivaizdi tokiose srityse kaip tiekimo grandinės valdymas, skaitmeninės tapatybės sistemos ir finansinės paslaugos, kuriose naudojami nekintami įrašai ir automatizuoti procesai, keičiantys tradicinę praktiką.
Visų pirma finansų sektorius patiria gilesnius, gilesnius pokyčius, nes blokų grandinė palengvina momentinius prekybos atsiskaitymus, didina turto valdymo skaidrumą ir remia novatoriškus decentralizuoto finansavimo (DeFi) modelius, kurie veikia nepriklausomai nuo įprastų rinkos struktūrų. Bankininkystėje blokų grandinės supaprastina tarpvalstybinius mokėjimus, sutrumpindama atsiskaitymo laiką ir išlaidas, o išmaniosios sutartys automatizuoja tokias užduotis kaip paskolų išmokėjimas ir atitiktis, klaidų ir veiklos pridėtinių išlaidų mažinimas. Vyriausybės taikomosios programos taip pat plečiasi, o blokų grandinės technologija naudojama skaidrumui, atskaitomybei ir efektyvumui didinti įvairiose srityse, pradedant viešaisiais pirkimais ir baigiant skaitmeniniu balsavimu bei žemės registrais.
Šioje kintančioje aplinkoje Europos Sąjunga užtikrina teisinį aiškumą ir skatina inovacijas remdama mokslinius tyrimus, geriausią praktiką ir reguliavimo sistemas. ES požiūris apima tvarių blokų grandinės sprendimų skatinimą, sąveikumo skatinimą ir duomenų apsaugos standartų laikymosi užtikrinimą.
Nepaisant to, kad blokų grandinės diegimas yra labai perspektyvus, susiduriama su iššūkiais, susijusiais su lankstumu, energijos suvartojimu ir reguliavimų suderinimu. ES aktyviai sprendžia šiuos klausimus remdama ekologiškesnius konsensuso mechanizmus, investuodama į mokslinius tyrimus ir kurdama apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką skaitmeninei transformacijai paspartinti. Turėdama ilgalaikių investicijų ir aiškią politikos kryptį, blokų grandinė yra pasirengusi atlikti pagrindinį vaidmenį Europos skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje ir pasiūlyti realistišką, tačiau visada optimistinę saugesnių ir veiksmingesnių skaitmeninių ekosistemų perspektyvą.
Blokų grandinė: bendro sutarimo siekimas
Kas yra blokų grandinė?
Įsivaizduokite nešiojamąjį kompiuterį, kuriame visi gali skaityti ir juo rašyti, bet niekas negali teksto ištrinti ar slapta pakeisti. Tokia yra pagrindinė blokų grandinės idėja (decentralizuota, saugi skaitmeninė knyga, kurioje įrašomos operacijos ir informacija visame kompiuterių tinkle, o ne saugoma vienoje vietoje). Kiekvienas šios knygos puslapis vadinamas bloku, o kai atsiranda naujų sandorių, jie sugrupuojami, patikrinami tinkle ir pridedami kaip naujas blokas, sudarantis nuolatinę blokų „grandinę“.
Ypatingas blokų grandinės pranašumas yra jos skaidrumas. Kiekvienas tinklo dalyvis turi visos knygos kopiją ir kiekvienas naujas blokas yra susietas su ankstesniu bloku naudojant unikalų skaitmeninį piršto atspaudą (vadinamą maiša). Tai reiškia, kad įtraukus informaciją, jos negalima pakeisti ar ištrinti nepastebėjus visiems grandinės dalyviams, todėl sistema labai atspari sukčiavimui ir klastojimui.
Nors blokų grandinės duomenys yra matomi, dažnai naudojami patikimi šifravimo metodai neskelbtinai informacijai apsaugoti. Taikant šiuos metodus duomenys laikomi privačiais, kartu išlaikant įrašo vientisumą. Rezultatas - sistema, kuri yra skaidri ir saugi. Keliose ES iniciatyvose pabrėžiamos jos perspektyvos užtikrinti saugias skaitmenines paslaugas. Europos Komisijos Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) jau nustatytos naujos prievolės toms skaitmeninėms sistemoms, kurios naudoja blokų grandinę, taip padidinant internetinių paslaugų skaidrumą, naudotojų apsaugą ir atskaitomybę.
Blokų grandinės technologija pirmiausia tapo kriptovaliutų, tokių kaip „Bitcoin“, pagrindu, leidžiančiu atlikti saugius skaitmeninius sandorius be centrinės institucijos. Tačiau dabar ji naudojama ir tokiose srityse kaip tiekimo grandinės stebėjimas (fiksuojant kiekvieną produkto kelionės nuo kilmės iki vartotojo žingsnį, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir greitas atsekamumas), sveikatos priežiūros duomenų valdymas (saugant nekintamus, pacientų kontroliuojamus sveikatos įrašus, prieinamus visiems paslaugų teikėjams, kartu apsaugant privatumą), gamyba (stebint žaliavas ir gamybos procesus, kad būtų užtikrintas autentiškumas ir kokybė) ir net saugus skaitmeninis balsavimas (fiksuojant balsus, išsaugant rinkėjų anonimiškumą ir užtikrinant auditą). Europos Sąjungos Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra (EBSI) kuria blokų grandine grindžiamus skaitmeninės tapatybės ir viešųjų įrašų sprendimus, pabrėždama jų universalumą, neapsiribojant kriptovaliutomis.
Kodėl blokų grandinė svarbi ateičiai? Kadangi tai yra naujas būdas didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis operacijomis ir sistemomis, mažinant priklausomybę nuo centrinių institucijų ir užtikrinant, kad duomenys nebūtų klastojami. Taip pat svarbu pažymėti, kad yra ne viena blokų grandinė. Blokų grandinė yra technologija, kurią visi (įmonės, organizacijos, vyriausybės ir kt.) gali naudoti savo tinklams kurti. Blokų grandinės gali būti viešos (be leidimų), kur kiekvienas gali dalyvauti ir peržiūrėti knygą, arba privačios (su leidimais), kur prieiga suteikiama tik patvirtintiems dalyviams.
Dėl šių savybių blokų grandinė tinka plačiam sektorių spektrui. Jis gali būti naudojamas intelektinės nuosavybės teisėms žymėti ir tikrinti, atitikties ataskaitoms automatizuoti arba nuolatiniams akademiniams kredencialams kurti. Toliau ištirsime, kaip blokų grandinė sukelia naujo amžiaus evoliuciją finansų, bankininkystės ir vyriausybės procesų pasaulyje.
Blokų grandinės įtaka pasauliui
Finansų rinkų pertvarka
Blokų grandinė keičia finansų rinkas sudarydama sąlygas greitesniems, pigesniems ir skaidresniems sandoriams. Įrašant sandorius decentralizuotame registre, blokų grandinė sumažina tarpininkų poreikį, supaprastina procesus ir sumažina išlaidas. Ši technologija palaiko tiesioginį vertės perdavimą ir atsiskaitymą realiuoju laiku, o tai gali gerokai padidinti efektyvumą tokiose srityse kaip prekyba vertybiniais popieriais ir turto konvertavimas į žetonus. Todėl rinkos dalyviams naudinga mažesnė operacinė rizika, didesnis skaidrumas ir didesnis finansinių produktų prieinamumas.
Tokiu būdu blokų grandinė atvėrė kelią decentralizuotiems finansams (DeFi) - finansinių paslaugų (tokių kaip skolinimas, skolinimasis ar prekyba) rinkiniui, sukurtam viešosiose blokų grandinėse. „DeFi“ platformos veikia be centrinių valdžios institucijų, o sandoriams automatizuoti ir taisyklėms užtikrinti naudojamos išmaniosios sutartys. Nors „DeFi“ tebėra nišinė rinka, o Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pažymi, kad ji sudaro apie 4 proc. pasaulinės kriptoturto vertės, jos inovacijų potencialas yra didelis. ES aktyviai skatina blokų grandinės inovacijas taikydama tokias reguliavimo sistemas kaip Kriptoturto rinkų reglamentas ir PRT bandomoji tvarka, kuriomis remiamas eksperimentavimas su simbolinėmis finansinėmis priemonėmis ir užtikrinama investuotojų apsauga.
Revoliucinė bankininkystė
Blokų grandinės poveikis bankininkystei yra labai didelis, nes technologijos yra pasirengusios pertvarkyti pagrindinius procesus ir paslaugas visame sektoriuje. Vienas iš svarbiausių pokyčių yra tarptautiniai mokėjimai. Tradiciškai tokie sandoriai yra lėti ir brangūs dėl daugelio tarpininkų ir sudėtingų suderinimo procesų. Blokų grandinė tai supaprastina, sudarydama sąlygas tiesioginiams tarpusavio pervedimams decentralizuotame registre, sutrumpindama atsiskaitymo laiką nuo dienų iki minučių ir gerokai sumažindama sandorių išlaidas. Europos Komisija pripažino šį potencialą, pabrėždama blokų grandinės vaidmenį didinant tarpvalstybinių mokėjimų veiksmingumą ir skaidrumą pagal ES skaitmeninių finansų strategiją.
Saugumas yra dar viena svarbi tobulintina sritis. Naudojant kriptografinius pagrindus ir paskirstytą architektūrą, blokų grandinė žymiai sumažina sukčiavimo, duomenų klastojimo ir atskirų gedimų riziką. Kiekvienas sandoris yra skaidriai registruojamas ir pažymimas laiko žyma, todėl neleistinų pakeitimų beveik neįmanoma nuslėpti nuo viso tinklo. ES Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra (EBSI)– gyvas, visoje ES veikiantis blokų grandinės tinklas, skirtas patikimoms vyriausybinėms ir verslo paslaugoms, yra šių saugumo privalumų pavyzdys, nes blokų grandinė naudojama jautriems finansiniams ir tapatybės duomenims apsaugoti.
Išmaniosios sutartys (tiesiogiai blokų grandinėje užkoduoti savarankiškai vykdomi susitarimai) dar labiau patobulina bankų operacijas. Jos automatizuoja tokius procesus, kaip paskolų išmokėjimas, atitikties patikrinimai ir prekybos atsiskaitymai, užtikrindamos, kad sandoriai būtų vykdomi tiksliai taip, kaip užprogramuota, be rankinio įsikišimo. Toks automatizavimas ne tik sumažina veiklos sąnaudas, bet ir iki minimumo sumažina klaidų skaičių bei didina šalių tarpusavio pasitikėjimą.
Tačiau ši nauda susijusi su iššūkiais. Reguliavimo neapibrėžtumas tebėra didelė kliūtis, nes esamos teisinės sistemos nebuvo sukurtos decentralizuotoms sistemoms. ES reagavo tokiomis iniciatyvomis kaip jau minėtas MiCA ir PRT bandomasis režimas,kuriomis siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir skatinti inovacijas, kartu apsaugant vartotojus ir finansinį stabilumą.
Vyriausybės procesai ir už jų ribų
Blokų grandinė, remdamasi jai būdingu skaidrumu ir nekintamumu, gali gerokai patobulinti valdžios procesus, skatinti didesnį efektyvumą ir visuomenės pasitikėjimą (Alessie ir kt., 2019). Suteikdama decentralizuotą, nepažeidžiamą apskaitos knygą, blokų grandinė gali padaryti valdžios procesus skaidresnius ir atskaitingesnius.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos ir akademinės bendruomenės atlikti tyrimai parodė, kad blokų grandinė gali padidinti pasitikėjimą valdžios institucijomis ir skaidrumą sudarydama sąlygas atvirai ir patikrinamai registruoti viešąsias išlaidas , viešuosius pirkimus ir politinių partijų finansavimą. Tyrimuose, pavyzdžiui, gautuose iš ES blokų grandinės stebėjimo centro & Forumo (EUBOF) ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro, pabrėžiama, kad blokų grandinės skaidrumo mechanizmai gali padėti užtikrinti reikalavimų laikymąsi ir sumažinti korupcijos riziką.
Balsavimo sistemų užtikrinimas yra dar viena perspektyvi programa. Blokų grandinė gali padėti kurti skaitmenines balsavimo platformas, kuriose kiekvienas balsas įrašomas nekintamai ir skaidriai, taip sumažinant manipuliavimo riziką ir sudarant sąlygas piliečiams ir auditoriams atlikti ištisinį patikrinimą. Europos Komisija savo blokų grandinės politikos darbotvarkėje skaitmeninį balsavimą įvardijo kaip pagrindinį naudojimo atvejį ir atkreipė dėmesį į valstybėse narėse vykdomus bandomuosius projektus. Šiais bandomaisiais projektais siekiama didinti prieinamumą ir pasitikėjimą, kartu išlaikant privatumą ir duomenų apsaugą pagal ES standartus.
Viešiesiems įrašams (pvz., žemės registrams, civilinei būklei ar akademiniams įgaliojimams) blokų grandinė taip pat gali racionalizuoti procesus, sumažinti administracines išlaidas ir pašalinti duomenų saugyklas. ES e. valdžios veiksmų plane siūlomą principą „tik vieną kartą“ palaiko blokų grandinės gebėjimas saugiai dalytis patikrintais duomenimis tarp agentūrų, todėl piliečiams informaciją reikia pateikti tik vieną kartą. Bandomieji projektai Europoje parodė blokų grandinės veiksmingumą kuriant saugius, prieinamus ir nuo klastojimo apsaugotus žemės registrus (daugiau informacijos rasite blokų grandine grindžiamo žemės registro duomenų bazėje ir šioje aiškinamojoje ataskaitoje) ir dalijimosi diplomais platformas.
Nepaisant šios naudos, tebėra problemų, be kita ko, susijusių su teisiniu ir organizaciniu suderinamumu, išplečiamumu ir bendrų standartų poreikiu. Vis dėlto Europos Sąjunga toliau investuoja į mokslinius tyrimus, bandomąjį diegimą ir reguliavimo sistemas, kad būtų išnaudotas visas blokų grandinės potencialas užtikrinti veiksmingą ir patikimą skaitmeninę valdžią.
Tolesni veiksmai: iššūkiai ir galimybės
Blokų grandinė teikia daug vilčių skaitmeninių paslaugų, finansų ir viešojo administravimo transformacijai visoje Europos Sąjungoje. Jos potencialas slypi saugiose, skaidriose ir apsaugotose nuo klastojimo sistemose, kurios mažina priklausomybę nuo tarpininkų ir skatina pasitikėjimą skaitmeniniais sandoriais. Ši technologija jau leidžia taikyti inovatyvias tiekimo grandinės sekimo, skaitmeninės tapatybės ir decentralizuoto finansavimo bei kitas technologijas, o ES aktyviai remia bandomuosius projektus ir infrastruktūras, pavyzdžiui, EBSI.
Tačiau, nepaisant šios pažangos, blokų grandinės susiduria su svarbiais iššūkiais, kai kurie iš jų susiję su mastelio keitimu ir energijos suvartojimu. Daugelis ankstyvųjų blokų grandinės tinklų, ypač tie, kuriuose naudojamas „Proof-of-Work“ sutarimas, susidūrė su ribotu sandorių pralaidumu ir dideliu energijos suvartojimu. 2021 m. EUBOF ataskaitoje pabrėžiama, kad energijos vartojimo efektyvumas ir išplečiamumas turi būti sprendžiami kartu, ir rekomenduojama, kad būsimais blokų grandinės sprendimais veiksmingumas būtų suderintas su tvarumo tikslais. ES strategijoje pabrėžiamas ekologiškesnių sutarimo mechanizmų priėmimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimas siekiant sušvelninti blokų grandinės diegimo poveikį aplinkai.
Kitas svarbus rūpestis – reglamentavimo aiškumas. ES ėmėsi aktyvios pozicijos ir nustatė MiCA arba PRT bandomąjį režimą, kad užtikrintų teisinį tikrumą, apsaugotų vartotojus ir skatintų inovacijas blokų grandine grindžiamų finansinių paslaugų srityje. 2023 m. pradėjusi veikti Europos blokų grandinės bandomoji aplinka dar labiau skatina eksperimentuoti, nes novatoriams ir reguliavimo institucijoms sudaromos sąlygos bendradarbiauti kontroliuojamoje aplinkoje ir taip mažinamas teisinis susiskaidymas.
Naujojoje ES inovacijų darbotvarkėje pirmenybė teikiama paramai besiformuojančioms technologijoms, įskaitant blokų grandinę, pasitelkiant finansavimą, mokslinius tyrimus ir apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, kad būtų paspartinta skaitmeninė transformacija. Šis visapusiškas požiūris (apimantis investicijas, politiką ir technines gaires) padeda ES tapti atsakingo blokų grandinės diegimo lydere. Nors tebėra problemų, susijusių su išplečiamumu, energetika ir reguliavimu, vykdomos mokslinių tyrimų ir politikos iniciatyvos rodo realistinę, bet optimistinę ateitį, kurioje blokų grandinė gali atlikti pagrindinį vaidmenį Europos skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje (žr. 3 diagramą „ES blokų grandinės strategijos elementai“).
Nors blokų grandinė nėra stebuklinga priemonė, jos galimybės kurti pasitikėjimą be centrinių institucijų, racionalizuoti operacijas ir sudaryti sąlygas naujiems verslo modeliams rodo, kad ji atliks vis svarbesnį vaidmenį Europos ir už jos ribų esančioje skaitmeninėje infrastruktūroje. Kadangi šalinamos techninės ir reguliavimo kliūtys, tikėtina, kad jos realus poveikis stabiliai ir atsakingai didės.
