Automatizavimo amžius suteikia naujų galimybių ir pažangos perspektyvų, tačiau moterys susiduria su naujais šio etapo iššūkiais, iškylančiais kartu su seniai įsitvirtinusiomis problemomis. Nuo 40 mln. iki 160 mln. moterų visame pasaulyje iki 2030 m. gali tekti pereiti iš vienos pareigybės į kitą, dažnai į aukštesnės kvalifikacijos pareigas. Kad susidorotų su šiais pokyčiais, tiek moterys, tiek vyrai turi būti kvalifikuoti, judūs ir technologiškai savarankiški, tačiau moterys susiduria su plačiai paplitusiomis kliūtimis ir joms reikės specializuotos paramos, kad galėtų judėti į priekį pramonėje.
Šioje McKinsey pasaulinio instituto ataskaitoje „Moterų ateitis darbe. Pertvarka automatizavimo amžiuje laikoma, kad jei moterys atliktų šiuos būtinus pokyčius, jos galėtų pereiti prie našesnio ir geriau apmokamo darbo. Jei jos to nepadarytų, tuomet jos galėtų susidurti su didėjančiu darbo užmokesčio skirtumu arba liktų nuošalyje pažangos siekiant lyčių lygybės.
Šiame tyrime nagrinėjami galimi moterų „prarastų darbo vietų“, „įgytų darbo vietų“ ir „pakeistų darbo vietų“ modeliai, nagrinėjant scenarijus, kaip automatizavimo ir darbo vietų kūrimo tiek vyrams, tiek moterims procesai galėtų vykti iki 2030 m. atsižvelgiant į dabartinius viso pasaulio darbo jėgos lyčių modelius.
Tyrime nagrinėjamos šešios brandžios ekonomikos šalys (Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos) ir keturios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (Kinija, Indija, Meksika ir Pietų Afrika), kurios iš viso sudaro apie pusę pasaulio gyventojų ir apie 60 proc. pasaulio BVP.