Apžvalgos

Europos Parlamento ECON komiteto prašymu parengtame darbiniame dokumente nagrinėjamos iniciatyvos, finansuojamos pagal ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonę, kuriomis siekiama padėti MVĮ pereiti prie skaitmeninės technologijos. Jame daroma išvada, kad, nors yra daug gerosios praktikos pavyzdžių, išlieka rizika dėl rezultatais grindžiamų tikslų nebuvimo, kai kurių programų sudėtingumo ir santykinai mažo finansavimo lygio, palyginti su kai kuriais užmojais.

Tikslų, grindžiamų (pageidautina suderintomis) įgūdžių sistemomis ir skaitmeninės brandos vertinimais, nustatymas galėtų padėti nustatyti MVĮ remti skirtų iniciatyvų pridėtinę vertę. Skaitmeninės technologijos yra svarbi ekonomikos augimo varomoji jėga. Jos gali pagerinti vidaus verslo procesus ir padėti kurti produktus ir paslaugas, įskaitant proveržio inovacijas, taip pat padėti įmonėms plėstis naujose rinkose ir (arba) naujose geografinėse vietovėse.

Europos Komisijos DESI indeksas, kuriuo vertinamas įmonių skaitmeninis intensyvumas tokiose srityse kaip e. prekybos, debesijos paslaugų ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas, rodo, kad tam tikrose šalyse padaryta pažanga, tačiau vis dar esama spragų, o padėtis gerėja palaipsniui, ypač MVĮ. Pavyzdžiui, 2021 m. tik 18 proc. visų ES MVĮ prekiavo internetu, o 14 proc. visų ES įmonių (visų paslaugų) naudojosi didžiaisiais duomenimis. Tai toli gražu neatitinka Skaitmeninio dešimtmečio tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad daugiau kaip 90 proc. europinių MVĮ pasiektų bent bazinį skaitmeninimo intensyvumo lygį, o 75 proc. europinių įmonių naudotųsi debesijos, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų technologijomis.

Iniciatyvos MVĮ skaitmeninimui remti pagal EGADP

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) tikslas – teikti finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama pašalinti šią spragą. Iki šiol patvirtintuose 26 planuose numatytos 24 mlrd. eurų vertės priemonės verslo skaitmeninimui remti, o dar 18 mlrd. eurų skirta su skaitmeninimu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei skaitmeninių pajėgumų diegimui remti. Kai kurios valstybės narės pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus skyrė daug išteklių verslo skaitmeninimui. 

Išnagrinėjus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus 6 valstybėse narėse, nustatyta keletas gerosios patirties pavyzdžių.

• „Skaitmeninės brandos“ vertinimų teikimas MVĮ ir įgūdžių sistemos sukūrimas.
• Nustatyti konkrečius rezultatais grindžiamus tikslus, susijusius su skaitmeninės brandos ir įgūdžių tobulinimu, ir įsipareigoti parengti nepriklausomą skaitmeninės strategijos pasiekimų ataskaitą.
• Europos skaitmeninių inovacijų centrų kaip vieno langelio principu veikiančios įstaigos, skirtos įvairiai paramai MVĮ, įsteigimas.
• Skaitmeninė pertvarka ir inovacijos gamybos sistemoje.
• Iniciatyvos, apimančios įvairius paramos MVĮ aspektus ir tikslinę paramą kvantinės kompiuterijos moksliniams tyrimams.
• Iniciatyvinė grupė, kurioje dalyvautų MVĮ, kuri konsultuotų dėl naujos skaitmeninės strategijos.

Skaitmeninio ūkininkavimo vadove apžvelgiamos skaitmeninės transformacijos technologinės, ekonominės, socialinės ir teisinės perspektyvos. Ji skirta ūkininkams, ūkių ir verslo vadovams, sprendimus priimantiems asmenims ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus skaitmeninių priemonių ir strategijų kūrėjams, taip pat mokslininkams ir studentams. Vadove pateikiama įžvalgų apie tai, kaip skaitmeninis ūkininkavimas gali padėti įgyvendinti žaliąjį kursą, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir naująją bendrą žemės ūkio politiką.

Visų pirma autoriai paaiškina naujausius technikos laimėjimus ir verslo modelių raidą, kad skaitytojai galėtų padaryti išvadas savo organizacijoms. Dėl šios priežasties jose taip pat pateikiama tendencijų ir tolesnių pokyčių perspektyva. Be to, vadove pateikiami iš žinomų ekspertų gauti technologiniai faktai ir konkretūs patyrusių įmonių ir startuolių verslo pavyzdžiai.

Trumpas šio vadovo turinys

• Pirmoji vadovo dalis skirta glaustam šios knygos pagrindimui ir dabartinių iššūkių, taip pat reikalavimų ir tikslų žemės ūkio ekosistemoje, susijusių su skaitmenine transformacija, pristatymui.
• Po to atskleidžiamos ūkininko perspektyvos, tvarumo ir aplinkosaugos požiūriu pereinama prie praktikos, taikomos diegiant ir priimant skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, aprašymo.
• Vėliau jame pateikiami pagrindiniai reikalavimai ir neišspręsti klausimai, kuriuos reikia spręsti kuriant ar naudojant skaitmeninio ūkininkavimo technologijas.
• Galiausiai jame pateikiama įžvalgų apie tai, kaip politikos formuotojai mato skaitmeninio ūkininkavimo temą ir kaip dabartinis žemės ūkio skaitmeninių ir duomenų teisės aktų statusas suteikia pagrindą skaitmeninio ūkininkavimo technologijoms.

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio lyginamoji ataskaita apima plačią ES masto švietimo ir mokymo sistemų analizę. Ataskaitoje apžvelgiama pažanga siekiant ES lygmens tikslų, dėl kurių susitarta pagal Europos bendradarbiavimo šioje srityje strateginę programą. Visų pirma nustatyti septyni ES lygmens tikslai ir ši ataskaita juos papildo įvairiais pagalbiniais rodikliais, kad būtų galima išsiaiškinti aplinkybes ir galimus politikos svertus.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, ataskaitoje pristatomos pagrindinės švietimo tendencijos Europos lygmeniu ir pateikiamos rekomendacijos.

Siekiant ateityje mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, reikia geriau reaguoti.

• 2021 m. švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis sumažėjo iki 9,7 proc. ir toliau artėjama prie 2030 m. tikslo (mažiau nei 9 proc.). Šiuo metu apie 3,1 mln. jaunuolių yra pasitraukę iš švietimo ir mokymo sistemos ir nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, ir tik 42,3 proc. šių jaunuolių dirba.

Profesinis rengimas ir mokymas pasižymi įvairialype ir kintančia aplinka

• Beveik pusė (48,7 proc.) visų vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių dalyvauja profesinio rengimo ir mokymo programose. 2022 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje apžvelgiama pažanga siekiant trijų pagrindinių profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus tikslų, apimančių mokymąsi darbo vietoje, judumą ir absolventų įsidarbinimo galimybes.

Aukštojo mokslo plėtra slepia nuolatinius skirtumus

• 2021 m. 41,2 proc. 25–34 m. amžiaus asmenų turėjo tretinį išsilavinimą, todėl ES sėkmingai juda link 45 proc. 2030 m. tikslo. Tačiau dešimtmečius besitęsianti švietimo plėtra sutapo su vis didėjančiu lyčių atotrūkiu, kuris pasiekė 11,1 procentinio punkto moterų nenaudai.

Permainų epochoje reikia visą gyvenimą trunkančio įgūdžių ugdymo

• 2021 m. 10,8 proc. 25–64 m. suaugusiųjų per pastarąsias 4 savaites dalyvavo formaliojo arba neformaliojo mokymosi veikloje, o atsigavimas po pandemijos sumažėjo praėjusiais metais.

Dėmesys skaitmeninėms ir tvarumo kompetencijoms skirtas visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims

• Skatinant skaitmeninius ir tvarumo gebėjimus gali būti naudinga juos įtraukti į privalomą švietimą kaip tarpdisciplininius dalykus. Jam taip pat bus naudingas mokytojų pasitikėjimo ir įgūdžių didinimas.

EBPO paskelbė savo metinę 2022 m. švietimo politikos apžvalgą, pavadintą „Pertvarkant visą gyvenimą trunkančio mokymosi būdus“. Remiantis EBPO reagavimo ir atsparumo švietimo politikos srityje sistema, taip pat daugiau kaip 40 švietimo sistemų tarptautinės politikos ir praktikos analize, kuri daugiausia vykdoma nuo 2020 m., šioje ataskaitoje pristatomos trys politikos sritys, kuriomis siekiama 2023 m. paspartinti pertvarką.

1. Mokymosi būdų aktualumo didinimas.

• Švietimo sistemos turi stiprinti savo gebėjimų numatymo pajėgumus, pradedant nuo trumpesnio laikotarpio prognozių.
• Aktyviais ir reaguojančiais švietimo ir mokymo galimybių pritaikymais turėtų būti siekiama suteikti besimokantiems asmenims daugiau galimybių pereiti prie platesnių pokyčių.
• Politikos pastangų gerinti mokymosi būdus poveikio vertinimas turi būti sistemingesnis siekiant didesnio atsparumo ateityje.

2. Palengvintas perėjimas prie besimokančių asmenų asmeninio būdo.

• Glaudesni ryšiai, susiję su besimokančių asmenų asmeniniais mokymosi būdais visą gyvenimą, gali padidinti jų atsparumą.
• Šalys turi toliau remti besimokančius asmenis, kuriems kyla didesnė rizika nebaigti mokyklos.
• Parama pabėgėliams, kad jie galėtų grįžti mokytis ar dirbti, priklauso nuo laiko.

3. Besimokančių asmenų siekių ugdymas.

• Informavimo strategijos gali padėti tikslingai įtraukti besimokančius asmenis į švietimo, mokymo ar darbo galimybes.
• Besimokančių asmenų perspektyvos turi būti praturtintos ir išplėstos pradedant nuo ankstesnio amžiaus.
• Besimokantiesiems reikia atstovų, kurie jiems galėtų nustatyti galimybes ir padėtų jomis pasinaudoti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), turinti vienus didžiausių ir patikimiausių palyginamosios statistikos ir duomenų šaltinių pasaulyje, savo biblioteką papildė asmeninėmis užsakomosiomis transliacijomis ir laidomis, skirtomis informuoti piliečius apie skaitmenines technologijas.

Tai priemonė, kuria visuomenei paprastai paaiškinama, kaip vystosi skaitmeninės technologijos, kokią įtaką skaitmeninimas daro mūsų kasdieniam gyvenimui ir kaip galime su jomis susipažinti.

Ji siekia prisidėti prie geresnio piliečių informavimo, kad jie ne tik nebijotų technologinių pokyčių, bet ir suprastų jų teikiamas galimybes kasdieniame gyvenime.

Laidos anglų kalba visiems prieinamos nemokamai ir jas galima žiūrėti bet kuriuo pageidaujamu metu.

Keletas temų, kurias galima rasti, yra šios.

• Kaip galėtume mokytis naudotis skaitmenine žiniasklaida, kad išspręstume dezinformacijos problemą?
• Dirbtinio intelekto naudojimas mokymosi procese.
• Skaitmeninė atskirtis ir kaip ją įveikti.
• Vaikų saugesnis interneto naudojimasis.

Projektu CHAISE siekiama parengti strategiją ir mokymo programą, kad žmonės būtų mokomi blokų grandinės klausimais. Pagal projektą rengiama išsami mokymo programa, pagal kurią Europos blokų grandinės darbuotojai įgytų techninių, netechninių ir tarpdisciplininių įgūdžių, kurių reikia įvairiems techniniams, verslo ir universaliesiems aspektams visoje blokų grandinės verslo vertės grandinėje spręsti. 

Šioje naujausioje ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, ką besimokantys asmenys turėtų žinoti, suprasti ir gebėti daryti baigę CHAISE blokų grandinės kursą, kuris atitiks dabartinius darbo vietos reikalavimus.

• Blokų grandinės darbo rinkos ypatumų tyrimas, kuriame apibūdinama blokų grandinės darbo rinka pagal jos ekosistemą, dydį, blokų grandinės įmonių skaičių ir savybes bei laisvas darbo vietas.

• Blokų grandinės įgūdžių paklausos tyrimas, kuriame nustatomi techniniai, netechniniai ir universalieji įgūdžiai, kurių reikia blokų grandinės specialistams, kad jie galėtų veiksmingai diegti ir komercializuoti blokų grandinės taikomąsias programas ir sprendimus.

• Blokų grandinės įgūdžių pasiūlos tyrimas, kuriame dokumentuojamas ir analizuojamas asmenų (arba absolventų), norinčių dirbti blokų grandinės sektoriuje, profilis.

• Blokų grandinės švietimo ir mokymo pasiūlymų registras, kuriame pristatomi siūlomi blokų grandinės įgūdžių kursai.

• Blokų grandinės laisvų darbo vietų registras, kuriame pateikiama informacija apie laisvas darbo vietas pagal blokų grandinę Europos Sąjungoje.

• Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties Europos blokų grandinės sektoriuje tyrimas, kuriame apibrėžiama esama darbo jėgos turimų įgūdžių (pasiūlos) ir užsakomųjų blokų grandinės įgūdžių (paklausos) neatitiktis.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kokie mokymosi rezultatai yra labai svarbūs kuriant mokymosi modulius būsimiems blokų grandinės specialistams, visų pirma blokų grandinės architektams, kūrėjams ir vadovams.

Dirbtinio intelekto būklės ataskaitoje analizuojami įdomiausi pokyčiai DI srityje, siekiant paskatinti informacija pagrįstą pokalbį apie dirbtinio intelekto būklę ir jo poveikį ateičiai. Jau penktuosius metus 2022 m. DI būklės ataskaitą peržiūri pirmaujantys dirbtinio intelekto praktikai pramonės ir mokslinių tyrimų srityje.

Jame nagrinėjami šie pagrindiniai aspektai

• Moksliniai tyrimai: technologiniai proveržiai ir jų pajėgumai.
• Pramonė: komercinio DI taikymo sritys ir jo poveikis verslui.
• Politika: dirbtinio intelekto reguliavimas, jo ekonominiai padariniai ir kintanti dirbtinio intelekto geopolitika.
• Sauga: nustatyti ir sumažinti katastrofinę riziką, kurią galėtų kelti labai pajėgios būsimos DI sistemos.
• Prognozės: tai, kas, tyrimo leidėjų nuomone, įvyks, ir veiksmingumo peržiūra siekiant skaidrumo

Iš pagrindinių 2022 m. ataskaitos punktų matyti, kad:

• naujos nepriklausomos mokslinių tyrimų laboratorijos sparčiai atveria prieigą prie pagrindinių laboratorijų uždarų šaltinių;
• pagrindiniai DI mokslinių tyrimų subjektai vis geriau suvokia saugą, o DI sauga tampa pagrindine disciplina;
• Kinijos ir JAV dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų spraga toliau didėjo: nuo 2010 m. Kinijos institucijos sukuria 4,5 karto daugiau dokumentų nei JAV institucijos;
• dirbtiniu intelektu grindžiami moksliniai tyrimai ir toliau lemia proveržį, tačiau reikia toliau tirti dideles metodines klaidas, pvz., duomenų nutekėjimą. 

Mokytojams ir pedagogams skirtose gairėse kovai su dezinformacija ir skaitmeniniam raštingumui skatinti pateikiama praktinių rekomendacijų, patarimų, veiklos planų, įžvalgų skaitmeninio raštingumo ir švietimo bei mokymo temomis.

Gairių tikslas – ugdyti platesnį skaitmeninio raštingumo supratimą, pasiekiamą pasitelkiant švietimą ir mokymą, skatinti atsakingą ir saugų skaitmeninių technologijų naudojimą bei skatinti geresnį visuomenės informuotumą apie dezinformaciją.

Gairėse pateikiama pedagoginių žinių, kaip stiprinti jaunimo kritinio mąstymo įgūdžius, siekiant didinti jų atsparumą skaitmeniniame pasaulyje. Taip pat nagrinėjama galimybė didinti pasitikėjimą klasėse ir sukurti saugią erdvę mokiniams ir mokytojams aptarti opius klausimus.

Gairės skirtos pradinių ir mokyklų mokytojams ir (arba) pedagogams, dirbantiems įvairiose srityse ir turintiems skirtingą patirtį bei žinias šioje srityje.

Taikant pažangiųjų ir žaliųjų miestų koncepciją, šioje neseniai CEDEFOP parengtoje politikos apžvalgoje analizuojama, kaip profesinis rengimas ir mokymas gali padėti miestams tapti pažangesniems ir žalesniems, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso, ES augimo strategijos ir politinio atsako į iššūkius, susijusius su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu.

Europos žaliasis kursas yra pagrindas ES tapti konkurencinga ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika, kurioje iki 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis, kartu užtikrinant teisingą pertvarką visiems.

CEDEFOP įgūdžių prognozių scenarijus, kuriame buvo nagrinėjamas Europos žaliojo kurso poveikis iki 2030 m. profesinio mokymo ir įgūdžių požiūriu, rodo, kad įgūdžių ugdymas – tiek pradiniame, tiek profesiniame gyvenime – bus labai svarbus kuriant papildomas darbo vietas ir sudarant sąlygas darbuotojams pereiti į žalesnius sektorius ir profesijas.

Autonomijos ir suvereniteto apibrėžtys skiriasi priklausomai nuo partnerių ir šalių, nes jų interesai, poreikiai ir sąvokų supratimas skiriasi. Čia siūlomoje metodikoje atsižvelgiama į skirtingus požiūrius, pagal kuriuos galima nustatyti prioritetus, pradedant nuo strateginių skaitmeninių klausimų nustatymo ir po to pereinant prie su jais susijusių kibernetinio saugumo uždavinių ir reikalingų strateginių sprendimų nagrinėjimo.

Analizė taip pat pagrindžia, kodėl tam tikri dalykai, pavyzdžiui, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, programavimas, mikroprocesoriai arba švietimas ir mokymas, yra ir liks strateginiai dabar ir ateityje.

Šiame tyrime nustatyti penki pagrindiniai tikslai, susiję su konkrečiais uždaviniais, kuriems parengta dešimt pagrindinių rekomendacijų, kurios galėtų būti Europos viešojo ir privačiojo sektorių pavyzdinės Europos kibernetinio saugumo suverenumo ir savarankiškumo programos (ECYSA) pagrindas, derinant privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus interesus.