Šiuo vadovu siekiama mažosioms įmonėms pateikti netechninį vadovą, kaip taikyti pramoninius daiktų interneto sprendimus siekiant suskaitmeninti ir pagerinti savo veiklą saugioje aplinkoje. Visų pirma jame logiškai pagrindžiama, kodėl naudojamas daiktų internetas ir pateikiami naudojimo atvejai, iš kurių matyti, kaip DI sugeba išspręsti bendrus pramonės klausimus.
Pripažįstant, kad svarbu dirbti saugioje aplinkoje, vadove MVĮ pateikiamos saugumo gairės organizaciniu ir veiklos lygmeniu, grindžiamos tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, Pramoninių automatizavimo ir kontrolės sistemų saugumo (ISA/IEC-62443) ir informacinių technologijų valdymo (ISO/IEC 27001) standartais.
Mokinių švietimas mokykloje informatikos srityje yra labai svarbus siekiant kiekvienam piliečiui suteikti pagrindinių žinių, kurių reikia norint dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje, daryti jam įtaką ir prie jo prisidėti. Be to, skaitmeninei ekonomikai, kuri turi atlikti svarbų vaidmenį Europai atsigaunant po pandemijos, reikia skaitmeninių įgūdžių turinčių piliečių ir darbuotojų.
Šioje ataskaitoje nagrinėjamos temos, kurios per visą pradinio ir vidurinio ugdymo laikotarpį apima mokymosi rezultatus, susijusius su informatika 37 Europos šalyse (tai 39 švietimo sistemos). Joje taip pat apžvelgiama šių dalykų mokytojų kvalifikacija, mokymo programos ir kitos jiems prieinamos paramos priemonės.
- asmeninė;
- organizacinė;
- iš dalies organizacinė ir techninė;
- techninė (susijusi su IRT).
Šis MVĮ vadovas grindžiamas standartu ISO/IEC 27002 ir jame išdėstomos pagrindinės MVĮ taikomos kontrolės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti naudotojų privatumą ir duomenis, užtikrinti BDAR laikymąsi ir pasiekti esminį apsaugos lygį įgyvendinant kibernetinio saugumo standartus.
Iš 114 kontrolės priemonių, pateiktų ISO/ICE 27002 standarte, vadove pateikiama 16 esminių kontrolės priemonių, kurias MVĮ turi įgyvendinti, kad užtikrintų tinkamą savo skaitmeninio turto apsaugą.
Kontrolė apima keturias pagrindines kategorijas:
Šiuo įgyvendinimo vadovu siekiama ne tik didinti informuotumą apie kibernetinį saugumą, bet ir prisidėti prie dedamų pastangų didinti MVĮ skaitmeninį atsparumą. Kibernetinio saugumo MVĮ gali naudotis šiuo vadovu, kad pritaikytų sprendimus ne IRT MVĮ ir sustiprintų jų saugumo reikalavimus, kartu pakeldamos savo skaitmeninio pajėgumo lygį.
Šio tyrimo tikslas – nustatyti TVET (techninio profesinio mokymo, TPM) mokytojų ir instruktorių mokymo tendencijas ir iššūkius skaitmeninimo kontekste, taip pat nustatyti novatoriškų TVET mokytojų rengimo pastangų, kurios pasirodė esančios sėkmingos, pavyzdžius.
Siekiant geriau suprasti naujausias TVET mokytojų rengimo skaitmeninių įgūdžių ugdymo tendencijas, šiame tyrime nagrinėjama jo padėtis prieš COVID-19 pandemiją ir jos metu. Joje nagrinėjama, kaip skirtingos šalys reagavo į poreikį pereiti prie nuotolinio mokymosi aplinkos. Joje taip pat svarstoma, kaip šalys rėmė TVET mokytojus ir instruktorius, kad jie ugdytų įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia norint naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, paslaugomis ir technologijomis, kad būtų užtikrintas kokybiškas, į besimokantįjį orientuotas švietimas ir mokymas, visų pirma į praktiką orientuotas mokymasis, kuris yra kokybiško TVET teikimo požymis.
Šioje politikos santraukoje pateikiamos pirmosios CEDEFOP antrojo Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimo (ESJS) išvados.
ESJS2 apklausė reprezentatyvias ES+ suaugusiųjų darbuotojų imtis, susijusias su darbo įgūdžių reikalavimais, skaitmeninimu darbe, įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktimi ir mokymusi darbo vietoje.
Joje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip per koronaviruso pandemiją ES darbo rinkose paspartėjo skaitmeninimas. Šiame informaciniame pranešime nurodomos darbuotojų grupės, kurioms poveikį daro užduočių automatizavimas ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, kuriems reikia tikslinio kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, ir pagrindžiamas į žmogų orientuotas ir įgalinantis požiūris į skaitmeninių technologijų diegimą.
- aiškus skaitmeninių gebėjimų ugdymo metodo fragmentiškumas visoje Europoje;
- Europos universitetų lygmens specializuotų skaitmeninių įgūdžių mokymo įstaigos paprastai; lėtai keičia savo mokymo programas ir neskuba prisitaikyti prie dinamiškų darbo rinkos poreikių;
- trūksta privataus sektoriaus pasiūlymų, skirtų vidutiniam skaitmeninių įgūdžių lygiui gerinti;
- technologijų milžinų ir specializuotų privataus sektoriaus struktūrų pasiūlymai įprastai orientuoti į savo darbo rinkos poreikius ir yra išskirtiniai.
EIT „Švietimo skaitmeninių įgūdžių ugdymo ateitis“ yra „EIT Digital Makers & Shapers" ataskaitų serijos dalis.
Šioje naujoje ataskaitoje "EIT Digital" vertina skaitmeninių įgūdžių ir ypač skaitmeninės specializacijos klausimus, atsižvelgdama į švietimo ir mokymo pasiūlą plačiąja prasme, kurią pateikia tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai, nustatydama pagrindines spragas ir remdamasi jomis kurdama ateities scenarijus.
Išanalizavus pagrindines viešojo ir privataus sektoriaus mokymo pasiūlos tendencijas, ataskaitoje nustatomos keturios pagrindinės spragos:
Pasak "EIT Digital" , šios pagrindinės spragos gali lemti keturis kraštutinius scenarijus, grindžiamus skirtingais viešojo ir privataus sektoriaus pasiūlos, teikiančios bendruosius ir specializuotus skaitmeninius įgūdžius, pokyčiais ateityje: „Skaitmeninis atrankumas", „Skaitmeninė gausa", „Skaitmeninė plėtra" ir „Skaitmeninis nepriteklius".
Trys rekomendacijos, kaip gerinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą
Remiantis prognozavimo scenarijais, ataskaitoje pateikiamos trys rekomendacijos, kurios gali padėti įgyvendinti geriausią scenarijų.
1. Visa Europos viešoji švietimo sistema visais lygmenimis turi skubiai modernizuoti iš esmės pasenusias skaitmeninio švietimo programas.
2. Išsklaidytos privačiojo skaitmeninio švietimo iniciatyvos turėtų tapti viena kitą papildančiomis, platesnėmis ir geriau suderintomis bendromis skaitmeninių įgūdžių iniciatyvomis.
3. Siekiant pagerinti bendrą kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą, turi būti geriau koordinuojamos visos Europos skaitmeninių įgūdžių iniciatyvos, tinklai ir ekosistemos.
Susipažinkite su išsamia analize EIT Digital interneto svetainėje.
Neseniai įvairių sričių mokslininkai iškėlė etinį, teisinį ir socialinį susirūpinimą dėl žmogaus įsikišimo, kontrolės ir priežiūros sąvokos dirbtinio intelekto (DI) sistemų atžvilgiu.
Siekiant suteikti naudotojams daugiau galių dirbtinio intelekto tarpininkaujamuose komunikacijos procesuose, šiame straipsnyje pristatoma aktyvaus žmogaus veiksnumo sąvoka ir paaiškinama, kodėl, siekiant sustiprinti aktyvų žmogaus veiksnumą, reikia ginčytinumo ir žalos atlyginimo mechanizmo pavyzdžių.
Straipsnyje teigiama, kad dirbtinio intelekto politikoje turėtų būti nustatytos naudotojų teisės greitai užginčyti arba ištaisyti dirbtinio intelekto įgalintą sprendimą. Ši teisė suteiktų daugiau galimybių asmens autonomijai ir sustiprintų pagrindines teises skaitmeniniame amžiuje.
Šioje Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ataskaitoje nagrinėjama, kaip koronaviruso pandemija padidino skaitmeninių įgūdžių poreikį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir su IRT nesusijusių profesijų srityse, ir pateikiami su politika susiję pasiūlymai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad IRT žinių ir skaitmeninių įgūdžių dažniausiai pageidauja IRT specialistai ir IRT technikai, po jų seka mokslinių tyrimų, inžinerijos ir kanceliarinių profesijų atstovai. Palyginti daug mažiau skaitmeninių įgūdžių reikia pradinių profesijų darbuotojams, gamyklų darbininkams ir asmenims, teikiantiems asmenines paslaugas.
Ataskaitoje teigiama, kad, nors daug veiklos skiriama pirminio profesinio mokymo (PŠM) besimokantiesiems, reikia daryti didesnę pažangą tęstinio PŠM srityje, sprendžiant suaugusių piliečių skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą. Be to, mokytojų ir instruktorių skaitmeninių gebėjimų mokymas, kad jie galėtų veiksmingai padėti besimokantiesiems, dažnai yra nepakankamai išplėtota nacionalinių įgūdžių sistemų dalis. Politikos formuotojai, spręsdami skaitmeninių įgūdžių temą, turėtų atsižvelgti į šiuos aspektus.
- paklausiausi yra sudėtingi įgūdžiai, pavyzdžiui, programavimo, taip pat geras programavimo principų supratimas, kad būtų galima greitai ir lengviau prisitaikyti prie naujų kalbų;
- vis svarbesni tampa netechniniai įgūdžiai, kurių reikia norint sėkmingai dirbti programinės įrangos specialistu, o svarbiausiais laikomi kritinis mąstymas ir analizė, problemų sprendimas ir savarankiškumas;
- programinės įrangos specialistams taip pat reikia platesnio išsilavinimo: ateitis priklauso T ir Pi tipo specialistams;
- siekiant neatsilikti nuo sparčios sektoriaus transformacijos, reikia trumpesnių ir tikslingesnių mokymo ciklų. Šia prasme didelę reikšmę įgaus mikroapmokymai ir mikrokreditai.
Ši 2021 m. poreikių analizės ataskaita parengta įgyvendinant ESSA projektą – Europos programinės įrangos įgūdžių aljansą – ir joje atskleidžiamas dabartinis ir būsimas programinės įrangos įgūdžių ir specialistų poreikis Europoje.
Išvados daromos remiantis laisvų darbo vietų tyrimu, turimais programinės įrangos įgūdžių tyrimais, švietimo ir mokymo programomis, darbo rinkos ataskaitomis ir duomenų bazėmis. Taip pat rinkome ekspertų nuomones apie jų lūkesčius dėl programinės įrangos vaidmenų, įgūdžių ir jų teikimo ateityje.
Keletas pagrindinių išvadų, kurias galite perskaityti ataskaitoje:
Ataskaitoje rasite daugiau įžvalgų ir duomenų apie kompetencijos, susijusios su programinės įrangos srities specialistu, rinkinį.
Naujos technologijos ir skaitmeninės inovacijos palaipsniui keičia daugelį sektorių. Per pastaruosius kelerius metus blokų grandinės technologija išplito į įvairias pramonės šakas ir funkcinius vaidmenis, o tai turėjo didelį poveikį dabartinei darbo rinkai.
Pagrindinė CHAISE, kaip sektorinio įgūdžių aljanso, misija - spręsti blokų grandinės įgūdžių trūkumo problemą ir kurti strateginį požiūrį į blokų grandinės įgūdžių ugdymą Europoje. Projektu taip pat siekiama teikti ateities mokymo sprendimus, kurie atitiktų dabartinius ir būsimus Europos blokų grandinės darbo jėgos įgūdžių poreikius.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – pasiūlyti strategiją, kuri atitiktų XXI amžiaus poreikius. Joje aptariama, ko mokyti (kokių įgūdžių), ką (nustatyti suinteresuotuosius subjektus) ir kaip (strategijos ir veiksmų planai).