#DigitalDecade4YOUth konsultacijose dalyvavo daugiau kaip 750 vaikų ir jaunuolių, o jų metu buvo iškeltas klausimas „Kaip užtikrinti, kad Europos skaitmeninis dešimtmetis būtų tinkamas vaikams ir jaunimui“? Konsultacijos pradėtos po to, kai 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė apie ES skaitmeninį dešimtmetį – į ateitį orientuotą Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją.
Įgyvendinant iniciatyvą „Geresnis internetas vaikams“, 2021 m. gegužės-spalio mėn. vyko konsultacijos Europos Komisijos vardu su vaikais, jaunimu, tėvais, globėjais ir pedagogais iš visos Europos Sąjungos (ir už jos ribų). Šios apklausos temos taip pat buvo aptartos Saugesnio interneto forume (SIF) vykusiose diskusijose, kurios vyko 2021 m. spalio 6-7 d. internetu.
Dalyvių išvados ir įžvalgos pateikiamos ataskaitoje „Kaip užtikrinti, kad Europos skaitmeninis dešimtmetis būtų tinkamas vaikams ir jaunimui“, kurioje taip pat pateikiamos rekomendacijos politikos formuotojams dėl poreikių ir iššūkių per ateinančius 10 metų. Ataskaitą sudaro trys skirsniai ir Europos Komisijos pratarmė. Joje pateikiama vaikų ir jaunimo nuomonė apie sunkumus, susijusius su skaitmenine aplinka, jų nuomonė apie internete kylančią riziką ir saugumą, jų patarimai ir rekomendacijos dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama remti saugias, etiškas ir įtraukias internetines erdves.
Svarbiausias šio RAND Europe paskelbto tyrimo tikslas - atlikti apžvalginį tyrimą ir išnagrinėti duomenis, susijusius su įvairiais dabartinės skaitmeninių įgūdžių srities aspektais, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninių įgūdžių atotrūkiui.
Dokumente bandoma geriau suprasti, ar skaitmeninių įgūdžių atotrūkis didėja ir kodėl jis didėja, taip pat jo poveikį skaitmeninei ir socialinei nelygybei ir kokių veiksmų imasi įvairios suinteresuotosios šalys.
Šiuo tikslu buvo atlikta pagrindinių tendencijų, lemiančių skaitmeninių įgūdžių atotrūkį pasauliniu arba makrolygmeniu, analizė; taip pat išnagrinėti kai kurie praktiniai veiksmai, kurių imamasi siekiant spręsti šią problemą ir potencialiai panaikinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį.
Pripažindama mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaitmeninimo svarbą, EIB inovacijų finansavimo konsultacijų skyrius, bendradarbiaudamas su Europos investavimo konsultacijų centru ir glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisijos (EK) Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD, parengė šį tyrimą, kad peržiūrėtų prieigos prie finansavimo sąlygas MVĮ skaitmeninimui ir skaitmeninių inovacijų centrų, kaip pagrindinių veiksnių platesnėje ekosistemoje, vaidmenį.
- asmeninį;
- organizacinės struktūros;
- iš dalies organizacinį ar techninį;
- techninį (susijusi su IRT).
Siekdama didinti informuotumą ir padėti geriau apsaugoti MVĮ, Smulkiojo verslo standartų (SBS) ir MVĮ DIGITALŲ ekspertų grupė parengė SPB vadovą saugumo kontrolės įgyvendinimui. Ekspertai atrinko 16 iš 114 kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinama esminė MVĮ apsauga ir užtikrinama, kad būtų laikomasi BDAR.
Kontrolė apima keturis pagrindinius veiksnius:
Šiuo įgyvendinimo vadovu siekiama ne tik didinti informuotumą apie kibernetinį saugumą, bet ir prisidėti prie šiuo metu dedamų pastangų didinti MVĮ skaitmeninį intensyvumą.
MVĮ gali pasinaudoti šiuo kibernetinio saugumo vadovu, kad pritaikytų sprendimus ne IRT MVĮ ir sugriežtintų savo saugumo reikalavimus, kartu didindamos savo skaitmeninius pajėgumus.
Įgūdžių panorama yra Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato sukurta informacijos apie įgūdžius platforma, kuriai vadovauja Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop).
Darbo rinkos duomenys paverčiami tikslia ir savalaike informacija ir taip politikos formuotojams, politikos ekspertams, tyrėjams ir orientavimo specialistams padedama neatsilikti nuo naujausių pokyčių, atlikti naudingus palyginimus su ankstesnėmis tendencijomis arba nustatyti numatomus pokyčius.
Naudojimosi skaitmeniniais įgūdžiais rodiklis suteikia informacijos apie žmonių, kurių naudojimasis skaitmeniniais įgūdžiais viršija bazinį lygį, dalį.
Šiame pranešime siūlomos būsimos dirbtinio intelekto ir vaiko teisių mokslo politikos kryptys. Jis susieja mokslinius tyrimus ir politiką, kad sužinotų apie įvairių suinteresuotųjų subjektų sąveiką ir neapsiribotų etikos gairių nustatymu nustatant praktinio įgyvendinimo metodus.
Rengiant siūlomas kryptis buvo atsižvelgta į dabartines svarbias pagrindinių tarptautinių organizacijų politikos iniciatyvas ir neseniai Europos Komisijos suderintus veiksmus dirbtinio intelekto srityje, taip pat į naujausią mokslinį darbą, susijusį su dirbtiniu intelektu grindžiamomis vaikams skirtomis technologijomis, daugiausia dėmesio skiriant trims taikomosioms programoms, pokalbių agentams, rekomendavimo sistemoms ir robotinėms sistemoms.
Be to, atsižvelgiama į dviejų praktinių seminarų su jaunimu ir trijų praktinių seminarų su ekspertais ir politikos formuotojais rezultatus, kurie padėjo suformuluoti tam tikrus reikalavimus, metodus ir žinių spragas kaip integruotą dirbtinio intelekto ir vaiko teisių mokslinių tyrimų ir politikos darbotvarkę.
- žemės ūkis,
- statyba,
- energija,
- energijai imlios pramonės šakos ir
- transportas ir judumas.
Šiame Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro tyrime nagrinėjama, kaip sėkmingai pereiti prie ekologiškų ir skaitmeninių technologijų.
Tiek žalioji, tiek skaitmeninė pertvarka yra Europos Komisijos politiniai prioritetai, kurie lems mūsų ateitį ilguoju laikotarpiu. Nors šios dvi vienalaikės arba dvi permainos gali sustiprinti viena kitą daugelyje sričių, jos nėra automatiškai suderinamos. Pavyzdžiui, skaitmeninės technologijos turi didelį aplinkosauginį pėdsaką, kuris prieštarauja žaliosios pertvarkos tikslams. Todėl, siekiant užtikrinti sėkmingą šios pertvarkos įgyvendinimą, svarbu laikytis iniciatyvaus ir integruoto požiūrio į dvejopos pertvarkos valdymą.
Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti, kad šios dvi permainos viena kitą papildytų. Atliekant šį tyrimą daugiausia dėmesio skiriama penkiems sektoriams, kuriuose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų:
Remiantis šia analize, ataskaitoje nustatyti pagrindiniai sėkmingos Europos Sąjungos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos reikalavimai.
"Scale-Up Europe" telkia daugiau nei 170 geriausių Europos technologijų srities įkūrėjų, investuotojų, tyrėjų, įmonių vadovų ir vyriausybės pareigūnų, kurių tikslas yra vienas: paspartinti Europoje gimstančių pasaulinių technologijų lyderių iškilimą siekiant pažangos ir technologinės nepriklausomybės.
Iniciatyvoje "Scale-Up Europe" daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams veiksniams:
giliosioms technologijoms (angl. deeptech),
startuolių ir įmonių bendradarbiavimui,
darbuotojų gebėjimams ir
investicijoms.
Steigėjai pradėjo kolektyvines diskusijas šiomis temomis. Kartu jie įsipareigojo parengti pareiškimą, kuriame išdėstyti Europos technologijų užmojai, ir apibrėžė strategiją bei veiksmų planą, kuris turi būti pateiktas.
Skaitmeninimas suteikia didelių galimybių ekonomikos augimui ir darbo sąlygų gerinimui. Kartu ji kelia ir iššūkių, pavyzdžiui, naujų įgūdžių reikalavimų, kurie, nesiimant atitinkamų politinių veiksmų, gali turėti svarbių pasekmių paskirstymui. Norint palengvinti perėjimą prie skaitmeninės technologijos ir pasinaudoti jos teikiama nauda, žmonėms reikės įvairių įgūdžių.
Šiame dokumente nagrinėjamas klausimas, kaip įvairių rūšių įgūdžiai yra susiję su darbo našumu. Remiantis EBPO Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų vertinimo programos (PIAAC) duomenų rinkiniu, atliekant tyrimą atliekama regresinė analizė.
Iš nustatytų faktų matyti, kad tiek kognityviniai (skaitymo, raštingumo ir skaitmeniniai), tiek nekognityviniai įgūdžiai turi tvirtą ir tvirtą teigiamą ryšį su darbo našumu. Remiantis šiais rezultatais, politikos rekomendacijos pateikiamos paskutiniame leidinio skirsnyje.
„McKinsey Global Institute“ (MGI) paskelbtoje ataskaitoje vertinamas ilgalaikis pasaulinės COVID-19 pandemijos poveikis darbo jėgos paklausai, profesijų deriniui ir darbo jėgos įgūdžiams, kurių reikia aštuoniose šalyse, kuriose taikomi įvairūs ekonomikos ir darbo rinkos modeliai: Kinija, Prancūzija, Vokietija, Indija, Japonija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Dokumente remiamasi prielaida, kad COVID-19 pirmą kartą padidino fizinio darbo aspekto svarbą (palyginti su tuo, kad prieš pandemijas didžiausi darbo sutrikimai buvo susiję su naujomis technologijomis ir augančiais prekybos ryšiais). Todėl dokumente nagrinėjama, kaip pandemijos paspartėjusios tendencijos gali pakeisti ilgalaikį poveikį. Joje nagrinėjami šie pokyčiai iki 2030 m. aštuoniose pirmiau minėtose šalyse, kuriose taikomi įvairūs ekonomikos ir darbo rinkos modeliai.
Atlikdami šį tyrimą, autoriai nustatė dešimt darbo sričių (medicininė priežiūra, asmens priežiūra, bendravimas su klientais vietoje, laisvalaikis ir kelionės, parama namuose, patalpų gamyba ir sandėliavimas, kompiuteriniai biuro darbai, klasė ir mokymas, prekių vežimas, gamyba lauke ir priežiūra), šios profesijos atrinktos vertinant jų artumą su bendradarbiais ir klientais, susijusių asmenų tarpusavio ryšių skaičių ir jų darbo pobūdį vietoje ir patalpose.
Pagrindinės šio tyrimo išvados rodo, kad darbo vietos ten, kuriose yra didesnis artumas, po pandemijos greičiausiai patirs didesnių pokyčių, o tai turės grandininį poveikį kitose darbo arenose, nes verslo modeliai reaguoja į tai. Be to, manoma, kad COVID-19 sukeltas darbo sutrikimas bus didesnis, nei apskaičiuota iki pandemijos atliktuose moksliniuose tyrimuose, visų pirma mažiausiai apmokamų, mažiausiai išsilavinusių ir pažeidžiamiausių darbuotojų atveju. Mokslinių tyrimų duomenimis, aštuoniose tirtose šalyse daugiau kaip 100 mln. darbuotojų gali reikėti pakeisti profesiją, ir šie darbuotojai susidurs su dar didesniais įgūdžių poreikių trūkumais. Todėl dokumente pateikiama keletas ilgalaikių įžvalgų, kuriose raginama imtis lanksčių ir bendradarbiavimu grindžiamų atsakomųjų veiksmų, kurie galėtų paskatinti didesnį našumo augimą ir sukurti karjeros galimybes su darbuotojų judumu aukštyn.
Ši ataskaita dėl darbo ateities po COVID-19 yra pirmoji iš trijų MGI ataskaitų, kuriose nagrinėjami ekonomikos po pandemijos aspektai. Kiti vertina ilgalaikę pandemijos įtaką vartojimui ir plataus ekonomikos atsigavimo, kurį lems didesnis našumas ir inovacijos, potencialą.