Pažangus miestas naudojasi technologijų ir socialinių inovacijų galia, kad sustiprintų esamas stipriąsias puses, spręstų nuolatines problemas ir sutelktų naujas galimybes. Kad pažangieji miestai būtų sėkmingi, jiems reikia tinkamų įgūdžių turinčių žmonių, kurie atliktų tinkamus vaidmenis, kad galėtų skatinti pokyčius ir inovacijas. Tačiau daugelis miestų ir regionų valdžios institucijų vis dažniau susiduria su gebėjimų spragomis – reikiamų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi – tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad 79 proc. aukščiausių vadovų teigia, kad pagrindinių įgūdžių trūkumas kelia grėsmę būsimam jų organizacijos augimui, o 8 iš 10 ES bendrovių mano, kad dėl ribotos tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo sunku investuoti.
Šiame vadove siūlomas laipsniško perkvalifikavimo iniciatyvos rengimo metodas, pateikiama miestų patirties, pagrindinių sėkmės veiksnių ir įgytos patirties pavyzdžių. Šis vadovas nėra statiškas dokumentas, laikui bėgant jis bus pildomas dalyvaujant tarptautiniame miestų iššūkyje dalyvaujantiems miestams.
- atnaujintas įvairių atitinkamų pastangų ir iniciatyvų žemėlapis;
- gairių sistema, parengta siekiant atsižvelgti į ekspertų indėlį, taip pat pagrindiniai ES ir daiktų interneto ekspertų grupės seminarų ir patariamosios tarybos posėdžių rezultatai;
- struktūrizuotai pristatoma informacija, gauta iš vykdomų Europos Komisijos projektų specialių Koordinavimo valdybos sesijų metu, pabrėžiant pagrindines tendencijas ir prioritetus;
- apibendrinta nuomonė apie ES daiktų internetą kaip gyvąjį centrą, jungiantį įvairias jėgas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sukurta gyvybinga ir tvari Europos daiktų interneto ekosistema.
Europos daiktų interneto centras (ES DI) pateikia atnaujintą tvarios ir visapusiškos naujos kartos daiktų interneto iniciatyvos ekosistemos augimo apžvalgą. Šioje naujausioje ataskaitoje atsižvelgiama į ES ir daiktų interneto pagrindinį principą: siekiant sukurti gyvybingą ir veiksmingą Europos daiktų interneto ekosistemą būtina nustatyti ir įtraukti visas atitinkamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir politikos iniciatyvas; nustatyti pagrindinius rinkos traukos poreikius ir technologijų plėtros tendencijas; taip pat koordinuoti ir suderinti su visais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais visoje Europoje bendrą užmojį ir planą.
Naujausioje ataskaitoje pateikiama:
- didelės skaitmeninių technologijų sąnaudos,
- įmonės negeba užtikrinti duomenų saugumo,
- vadovybė neįvertina rizikos,
- MVĮ savininkas ir darbuotojai menkai išmano skaitmeninių technologijų naudą ir negeba jomis produktyviai naudotis.
Šios ataskaitos tikslas – pateikti naujausią skaitmeninimo poveikio ir galimybių darbo pasaulyje apžvalgą, visų pirma tai, kaip socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų metu sprendžiamos kai kurių šio reiškinio sukeltų tendencijų (t. y. nuotolinio darbo ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo) problemos.
Ataskaitoje taip pat pateikiama išsami Italijos atvejo analizė, daugiausia dėmesio skiriant mažosioms ir vidutinėms metalurgijos sektoriaus įmonėms (kurioms priklauso ir gamybos, ir skaitmeninės įmonės). Šiam tikslui pasiekti būtini moksliniai tyrimai atlikti taikant mišrius metodus, - dokumentinius tyrimus, iš dalies struktūruotus pokalbius, ekspertų konsultacijas. Tolesnėse dalyse trumpai apžvelgiami pagrindiniai atliktais moksliniais tyrimais nustatyti faktai.
MVĮ ir didesnių įmonių skirtumus, susijusius su skaitmeninių technologijų naudojimu ir darbuotojų skaitmeniniais įgūdžiais, gali sukelti įvairios priežastys:
Šis metodinis vadovas padeda [Afrikos] šalims parengti šalių skaitmeninių įgūdžių veiksmų planą, skirtą aukštajam mokslui ir techniniam profesiniam rengimui (TVET), kuriame daugiausia dėmesio skiriama sparčiam jaunimo skaitmeninių įgūdžių ugdymui įgyvendinant suderintas strategijas keliose srityse.
Šalių skaitmeninių įgūdžių veiksmų plane bus nustatyti tikslai iki dešimties metų su išmatuojamais tikslais ir nustatytos strategijos, veikla, išlaidos ir išsamus įgyvendinimo planas, apimantis penkerių metų laikotarpį šiems tikslams ir uždaviniams pasiekti. Parengus išlaidų planą šalims bus lengviau nustatyti prioritetus, susijusius su tuo, kaip dideliu mastu ugdyti jaunimo skaitmeninius įgūdžius, atsižvelgiant į dabartinę ir numatomą paklausą ateityje. Plane taip pat būtų pateiktas veiksmų planas, pagal kurį šalys galėtų pasiekti savo tikslus ir nustatyti, kokių išteklių reikia.
Nors daugiausia dėmesio skiriama vidurinio ir aukštesnio lygio aukštųjų mokyklų ir TVET studentų skaitmeninių įgūdžių ugdymui, jo metodas taip pat gali būti pritaikytas mokykliniam ugdymui.
Dirbtinis intelektas (DI) ir robotika yra pagrindinės proveržio technologijos, kurios keičia ekonomiką ir visuomenę. EBPO projektu „Dirbtinis intelektas ir įgūdžių ateitis“ (angl. AIFS) rengiama dirbtinio intelekto ir robotikos pajėgumų ir jų poveikio švietimui ir darbui vertinimo programa. Ši apimtis susijusi su pirmuoju projekto etapu: nustatyti, kokius vertinimo gebėjimus ir kokius bandymus naudoti atliekant vertinimą.
Ataskaita apima ekspertų išvadas apie įgūdžių taksonomiją ir testus įvairiose psichologijos srityse, taip pat pastangas informatikos srityje įvertinti dirbtinį intelektą ir robotiką. Todėl ataskaita gali būti įvairių sričių mokslinių tyrimų bendruomenės ir politikos formuotojų, norinčių gauti daugiau informacijos apie mašinų pajėgumų sudėtingumą, šaltinis.
Daugiau kaip dešimtmetį piliečiams skirta Skaitmeninės kompetencijos programa („DigComp“) visoje ES ir už jos ribų padėjo bendrai suprasti, kas yra skaitmeninė kompetencija, todėl ja remiantis buvo formuojama skaitmeninių įgūdžių politika. „DigComp“ plačiai žinoma kaip ES masto skaitmeninės kompetencijos ugdymo ir vertinimo sistema.
Nuo jos priėmimo „DigComp“ suteikė moksliškai tvirtą ir technologiškai neutralų pagrindą bendram skaitmeninių įgūdžių supratimui ir politikos formavimui. Tačiau skaitmeninėje srityje padėtis sparčiai kinta ir nuo tada, kai sistema paskutinį kartą buvo atnaujinta 2017 m., skaitmeninis pasaulis smarkiai pasikeitė. Konkrečiau, dėl besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, virtualios ir papildytos realybės, robotizacijos, daiktų interneto, duomenų apdorojimo ar naujų reiškinių, pavyzdžiui, klaidingos informacijos ir dezinformacijos, piliečiams atsirado naujų ir didesnių skaitmeninio raštingumo reikalavimų. Taip pat didėja poreikis atsižvelgti į sąveikos su skaitmeninėmis technologijomis žaliuosius ir tvarumo aspektus. Todėl šiame atnaujintame variante atsižvelgiama į šiuos pokyčius ir atitinkamai papildytos žinios, įgūdžiai ir piliečių požiūris.
Šią 2.2 punkto versiją sudaro dvi pagrindinės dalys:
1. integruotoje sistemoje „DigComp 2.2“ pateikiama daugiau kaip 250 naujų žinių, įgūdžių ir požiūrių pavyzdžių, kurie padeda piliečiams patikimai, kritiškai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat naujomis ir besiformuojančiomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu (DI) grindžiamomis sistemomis. Šia sistema taip pat galima naudotis pagal skaitmeninio prieinamumo gaires, nes prieinamų skaitmeninių išteklių kūrimas šiandien yra svarbus prioritetas.
2. Antrojoje leidinio dalyje pateikiama „DigComp“ informacinės medžiagos apžvalga, aktualizuojanti anksčiau paskelbtus leidinius ir nuorodas.
Automatizavimo amžius suteikia naujų galimybių ir pažangos perspektyvų, tačiau moterys susiduria su naujais šio etapo iššūkiais, iškylančiais kartu su seniai įsitvirtinusiomis problemomis. Nuo 40 mln. iki 160 mln. moterų visame pasaulyje iki 2030 m. gali tekti pereiti iš vienos pareigybės į kitą, dažnai į aukštesnės kvalifikacijos pareigas. Kad susidorotų su šiais pokyčiais, tiek moterys, tiek vyrai turi būti kvalifikuoti, judūs ir technologiškai savarankiški, tačiau moterys susiduria su plačiai paplitusiomis kliūtimis ir joms reikės specializuotos paramos, kad galėtų judėti į priekį pramonėje.
Šioje McKinsey pasaulinio instituto ataskaitoje „Moterų ateitis darbe. Pertvarka automatizavimo amžiuje laikoma, kad jei moterys atliktų šiuos būtinus pokyčius, jos galėtų pereiti prie našesnio ir geriau apmokamo darbo. Jei jos to nepadarytų, tuomet jos galėtų susidurti su didėjančiu darbo užmokesčio skirtumu arba liktų nuošalyje pažangos siekiant lyčių lygybės.
Šiame tyrime nagrinėjami galimi moterų „prarastų darbo vietų“, „įgytų darbo vietų“ ir „pakeistų darbo vietų“ modeliai, nagrinėjant scenarijus, kaip automatizavimo ir darbo vietų kūrimo tiek vyrams, tiek moterims procesai galėtų vykti iki 2030 m. atsižvelgiant į dabartinius viso pasaulio darbo jėgos lyčių modelius.
Tyrime nagrinėjamos šešios brandžios ekonomikos šalys (Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos) ir keturios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys (Kinija, Indija, Meksika ir Pietų Afrika), kurios iš viso sudaro apie pusę pasaulio gyventojų ir apie 60 proc. pasaulio BVP.
Šis tyrimas įvertina didelį skaitmeninės transformacijos poveikį klientų pasiūlymams, verslo veiklos modeliams ir darbo procesams, užduotims ir veiklai. Jis parodo, kokią įtaką šie pokyčiai daro socialinei darbo vietos dinamikai – nuo vadovavimo stilių ir valdymo iki pačios darbo patirties.
Viena iš pagrindinių išvadų yra tai, kad dėl darbo automatizavimo absolventai patiria staigesnes mokymosi kreives ir tuo pat metu stokoja „saugių erdvių“, kuriose galėtų mokytis. Tai gali pakenkti sėkmingam jų perėjimui iš kolegijos į darbo rinką ir nusipelno tolesnio tyrimo. Šiame 2021 m. atliktame naujame tyrime sukaupta daugiau kaip 1000 šiandien Airijoje dirbančių asmenų įžvalgų ir konkrečiai nagrinėjama, kaip dalis šių respondentų (dabartiniai Airijos absolventai) susiduria su perėjimu iš kolegijos į darbo rinką.
Iš mokslinių tyrimų matyti, kad absolventai iš tiesų greitai pereina prie pažangesnių užduočių ir veiklos, kurioms reikia aukštesnio lygio įgūdžių. Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad absolventai nėra tikri dėl savo verslo, problemų sprendimo ir technologinių įgūdžių. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia absolventų pranešimų apie pervargimą skaičius. Gali būti, kad toks išsekimo lygis yra susijęs su anksčiau buvusių saugių mokymosi erdvių praradimu.
Iš 2021 m. rezultatų suvestinės „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“ matyti, kad vis dar esama didelės lyčių nelygybės pagal specializuotus skaitmeninius įgūdžius, nors interneto vartotojų įgūdžių atotrūkis mažėja.
Suvestinėje „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“, kuri yra skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis, pagal 12 rodiklių vertinami valstybių narių rezultatai interneto naudojimo, interneto vartotojų įgūdžių, specialiųjų įgūdžių ir užimtumo srityse.
Iš 2021 m. rezultatų suvestinės „Moterys skaitmeniniame sektoriuje“ matyti, kad specialistų skaitmeninių įgūdžių srityje vis dar yra didelė lyčių nelygybė. Tik 19 proc. IRT specialistų ir maždaug trečdalis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų yra moterys. Per pastaruosius kelerius metus šiais skaičiais pažangos nepadaryta. Skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytas tikslas, kad iki 2030 m. ES turėtų 20 mln. IRT specialistų, o moterų ir vyrų skaičius būtų vienodas.
Naudojimosi internetu ir interneto naudotojų įgūdžių trūkumas yra gerokai mažesnis. 2020 m. internetu reguliariai naudojosi 85 proc. moterų, palyginti su 87 proc. vyrų. Skaitmeninių įgūdžių rodikliai skiriasi 4 procentiniais punktais: Nuo 2019 m. 54 proc. moterų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (58 proc. vyrų), 29 proc. – aukštesnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius (33 proc. vyrų) ir 56 proc. – bent pagrindinius programinės įrangos įgūdžius (60 proc. vyrų).
Moterys labiausiai įsitraukusios į skaitmeninę ekonomiką Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Estijoje ir Nyderlanduose. Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Italijoje moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje rodikliai prasčiausi.
Atliekant tyrimą „Europos skaitmeninis dešimtmetis ir autonomija“ pateikiama nepriklausomo eksperto nuomonė ir 2030 m. tikslų, nustatytų skaitmeninės politikos kelrodyje ir bendroje Komisijos skaitmeninėje strategijoje, vertinimas. Dokumentą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto prašymu pateikė Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminis skyrius.
Pagrindinis su skaitmeniniais įgūdžiais susijęs dalykas yra nuomonė, kad 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio kelrodžio tikslai yra pernelyg plataus užmojo, t. y. kad 80 proc. gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, nebent būtų įgyvendintos griežtesnės iniciatyvos. Be to, dėl COVID-19 krizės taip pat kyla pavojus, kad ateinančiais metais padidės atotrūkis tarp moterų ir vyrų, dirbančių IRT specialistais.
Kalbant apie įmonių skaitmeninę transformaciją, bazinio skaitmeninio intensyvumo MVĮ tikslas yra plataus užmojo ir gali turėti didelį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad Europos ekonomikoje dominuoja MVĮ. Ataskaitoje nurodoma, kad vis dar esama didelio MVĮ ir didžiųjų įmonių skaitmeninio intensyvumo atotrūkio, cituojant 2019 m. duomenis, kai tik 20 proc. įmonių surengė darbuotojų skaitmeninių įgūdžių mokymus, iš kurių 68 proc. buvo didelės įmonės ir tik 15 proc. – MVĮ.
Tyrime taip pat aptariama skaitmeninių įgūdžių svarba piliečiams, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir su institucijomis, taip pat įgūdžiai, būtini norint patekti į darbo rinką ir sėkmingai joje dalyvauti, taip pat pabrėžiamos būtinos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visi skaitmeninių įgūdžių tikslai, atsižvelgiant į šiuo metu įgyvendinamas priemones.