Skaitmeninė atskirtis tuo pačiu yra ir kartų problema, todėl Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje vykdomas „Nordplus“ projektas, kurio tikslas - ištirti, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių senjorai įgyja skaitmeninių įgūdžių.
Ši iniciatyva apima du projektus: vienas vyko nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. rugpjūčio, o kitas prasidėjo 2021 m. ir baigėsi 2023 m. gruodį. Abu projektus koordinuoja Jyväskylä vasaros universitetas, o bendrai įgyvendina Švedijos nuotolinio švietimo asociacija (SE), Lietuvos Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas ir Norvegijos Seniornett.
Tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis projekto uždavinys - stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą senjorų mokymosi visą gyvenimą srityje ir skatinti dalijimąsi žiniomis bei laisvą idėjų sklaidą apie vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių mokymą. Projekto tikslas - pasidalyti gerąja patirtimi skaitmeninių įgūdžių senjorams tema Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose ir įvertinti, kaip skaitmeninimas ir mokymasis visą gyvenimą vertinamas skirtingose šalyse. Projektas suskirstytas į du etapus.
- Pirmojo projekto etapo metu dalyviai patobulino savo žinias apie esamus tinklus ir mechanizmus, padedančius plėtoti senjorų skaitmeninius gebėjimus. Pranešimuose buvo aptariamos įvairios temos, įskaitant skaitmeninimą ir tęstinį mokymąsi atitinkamose Europos šalyse. Idėjos ir žinios buvo pritaikytos, perkeltos į vietos lygmenį ir integruotos į organizacijų politiką.
- Antrasis projekto etapas – sukurti internetinę gerosios patirties, susijusios su vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių ugdymu, saugyklą. Ši svetainė yra nemokama ir gali būti naudinga visiems Baltijos ir Šiaurės šalių suaugusiųjų švietimo specialistams ar mokymo paslaugų teikėjams.
Kodėl tai geroji patirtis?
Įgyvendinant projektą sėkmingai išplatintos įvairios suaugusiųjų švietimo perspektyvos, parengtos konkrečios rekomendacijos dėl vyresnio amžiaus asmenų įtraukimo į skaitmeninės kompetencijos mokymą Švedijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Jame taip pat buvo aptarti pavyzdiniai senjorų skaitmeninių įgūdžių mokymo atvejai ir geroji patirtis, į jį buvo įtraukta plati žmonių bendruomenė: nuo pedagoginio personalo iki suaugusiųjų studentų ar savanorių (senjorų) atstovų iš kiekvienos organizacijos.
Įgyvendinant projektą kiekvienoje iš projekte dalyvaujančių šalių buvo surengta keletas susitikimų ir seminarų, kuriuose buvo pristatyta geroji patirtis. Visuose susitikimuose ekspertai skaitė pranešimus ir diskutavo apie įvairias praktikas ir metodus, skirtus vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninėms kompetencijoms remti ir tobulinti.
Vėliau ši geroji patirtis buvo pakartota dalyvaujančiose šalyse, pritaikyta ir taikoma įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vykdant įvairias tarpusavio mokymosi programas. Projekto informacija ir medžiaga taip pat buvo platinama organizuojančiose institucijose ir jų viduje, o viso projekto metu susitikimų patirtis buvo plėtojama nuolat atliekant vertinimą, taip pat renkant ir skelbiant dalyvių atsiliepimus.
Šis bendradarbiavimas plečiamas ir tęsiamas naujame projekto etape, vyksiančiame iki 2023 m., kuriame daugiausia dėmesio skiriama parengti gaires dėstytojams, dirbantiems su senjorais skaitmeninių įgūdžių kontekste, kuriose siūlomi įvairūs ištekliai ir priemonės, palengvinančios kasdienį gyvenimą skaitmeniniame pasaulyje.