Šiame tyrime, kurį Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas užsakė Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminiam skyriui (Vidaus politikos generaliniam direktoratui), išsamiai analizuojamos XXI a. Europos pedagogams ir politikos formuotojams aktualios temos: besimokančių asmenų judumas, pilietiškumo ugdymas ir skaitmeninio bei virtualaus mokymosi vaidmuo. Didesnės galimybės visiems jaunuoliams dalyvauti judumo programose bus naudingos įsidarbinimo galimybėms, mažesnei socialinei nelygybei ir atviresniems, atsakingesniems ir aplinką tausojantiems Europos piliečiams.
Bibliotekos ir informacijos asociacija CILIP 2021 m. gegužės mėn. paskelbė įdomią mokslinių tyrimų ataskaitą: „Dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, automatizavimo ir robotikos poveikis informacijos profesijai“, kuri taip pat buvo aptarta neseniai surengtame internetiniame seminare tuo pačiu pavadinimu. Daugiausia dėmesio skirta atsakant klausimus, ar informacijos specialistai turi reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir supratimo, kad galėtų visapusiškai padėti savo naudotojams saugiai ir sėkmingai dalyvauti dirbtinai pažangiame pasaulyje; kokie etikos klausimai yra susiję su šių technologijų įgyvendinimu; ir kokie bus būsimos darbo jėgos įgūdžiai.
Dirbtinis intelektas ir robotai gali sukelti trikdančių pokyčių bibliotekoje ir informacijos darbo vietose. Jie galėtų labai pagerinti prieigą prie informacijos, tai gali pakeisti su informacija susijusius profesinius vaidmenis, o kai kuriuose sektoriuose jie jau yra. Dirbtinis intelektas perims kai kuriuos žmogaus darbo elementus, visų pirma pasikartojantį žinių ir paslaugų darbą. Labiausiai augs technologiniai įgūdžiai. Vis dar gali reikėti geresnių kognityvinių įgūdžių, nors aukšto lygio raštingumo įgūdžių gali nereikėti. Palyginti su tradiciniais įgūdžiais, ateityje jų pusiausvyra pasikeis.
Tyrime analizuojamos pastarojo meto nuotolinio darbo tendencijos, jo poveikis darbuotojams, darbdaviams ir visuomenei ir politikos formavimo iššūkiai. Joje apžvelgiamos pagrindinės ES ir nacionaliniu lygmeniu priimtos teisėkūros ir politikos priemonės, siekiant nustatyti galimus politikos veiksmus ES lygmeniu. Tyrimas grindžiamas išsamia literatūros apžvalga, internetine apklausa, pokalbiais su Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų atstovais ir penkių ES šalių atvejų tyrimais: Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir Rumunijoje.